2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Žurnalistė Goda Ferensienė: Tam davė, o tam neliko...

2014-10-07
 
Žurnalistės Godos Ferensienės portretas. Dailininkas Albertas Vaidila

Žurnalistės Godos Ferensienės portretas. Dailininkas Albertas Vaidila

 

Goda Ferensienė

 

Hansas Kristianas Andersenas buvo nepadoriai neraštingas. Rašydamas pasakas jis darė tiek rašybos ir gramatikos klaidų, kad tekdavo samdyti keletą žmonių, kurie viską perrašydavo. Jis tam išleisdavo didžiausias sumas, tačiau kitos išeities nebuvo - kitaip leidyklos nepriimdavo jo pasakų.

Ar ne analogiška padėtis ir sparčiai plintanti mada mūsų valdžios viršūnėlėse? Tik didžiulis skirtumas - pasakorius Andersenas mokėdavo savo asmeniniais pinigais, o mūsų valdžios atstovai samdo ekspertus  ir moka iš mokesčių mokėtojų pinigų (akivaizdi pastaroji „Snoro" afera).

Valdymo sistema Lietuvoje nė kiek nepakitusi - sako R.Jasinevičius (buvęs pirmosios vyriausybės pramonės ministras). Tik labiau išplitę ir išsipūtę įvairios įstaigos ir komisijos! Pavyzdžiui, prie Seimo veikia daugiau nei 20 įstaigų! Valstybinė kultūros paveldo komisija, Etninės kultūros globos taryba, Seimo leidykla ir dar įvairiausių įstaigėlių, komisėlių, 14 atsakingos institucijos Seimui. Tos kontoros prikurtos visai be jokio tikslo, jos dubliuoja viena kitos veiklą, o galutinio rezultato nėra - sako Seimo narys K.Komskis.

Seimas yra įstatymų leidžiamoji institucija, o įstaigos prie Seimo užsiima vykdomąja arba konstitucine veikla, todėl jų sąryšis su Seimu kelia daug klausimų. Niekaip neišsprendžiama dilema - su kuo jos turėtų dirbti ir kam priklausyti? Vyriausybė privalėtų spręsti, ar funkcijos nedubliuojamos, ar jos turi šiokios tokios naudos, ar jos efektyvios.

Jos sunaudoja daug lėšų (o kam tai rūpi?), o nauda lygi nuliui. Be to, jos niekam neatsiskaito, o finansavimas garantuotas! Jeigu savo kontrolei perimtų Vyriausybė - tai sustiprėtų kontrolė. O šiaip jų veikla apsiriboja ramiais posėdžiais - pasiplepėjimais!

Neveltui atkreipė dėmesį ir žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė (2014 vasario 23 d., DELFI) „Kiek Lietuvai kainuoja valdininkų armiją prižiūrinti valdininkų armija?".

Reikėtų žiūrėti į tokią mažą Lietuvą, tokį išpampusį biurokratų aparatą ir jį mažinti.

Štai praradome penktadalį tautos, o šalyje tebeveikia 60 savivaldybių, 600 nei savo turto, nei savarankiško biudžeto neturinčių seniūnijų, beveik 14 ministerijų, Seime tebeposėdžiauja 141 narys. Valdžia tebedirba kaip ir anais laikais, o rezultatus visi „runkeliai" nulemia. Lietuvos oligarchai ir „elitas" nekelia iš duobės žmonių pragyvenimo lygio, bet kelia tie patys „runkeliai". Tauta tirpsta, o steigiamos vis naujos įstaigėlės, užtat giriamės vis naujais laimėjimais! O prieš rinkimus "elitas" susigriebia ir staigiai prisimena, kad dar esama ir rinkėjų.

Jeigu žvelgti į Seimo rinkimus - jie praktiškai neturi jokios lemiamos vertės, veikia manipuliavimas nuolatiniais pabodusiais terminais: „teisinė valstybė", „Rinkėjų valia", „Mūsų rinkimai demokratiški", „Nusipelnėme gyventi geriau". Būtina atkreipti dėmesį, kad VRK sudaryta iš politikų, kurie vykdo partijų užsakymus.

Kas ketverius metus valdžia keičiasi. Vėl viskas iš pradžių (25 metus vykdoma aukštojo mokslo bei sveikatos reforma) ir dar užtūpus kėdes skirtingų pažiūrų partijoms - prasideda rietenos ir priekaištai: kenčia moksleiviai, kenčia ligoniai...jokio konkretumo!

Aš siūlyčiau, kad vietoj rietenų (kas ką padarė ir ko nepadarė) būtų „runkeliams" pasakyta, ką nueinanti valdžia nuveikė, ką pavyko ir ko nepavyko įgyvendinti. Be to, patikinti, kurios programos turi tęstinumą, kurios ne!

Todėl daugelis rinkėjų nelabai tiki, kad Valstybę išgelbės susibūrusios  (bėgioja iš vienos partijos į kitą patogesnę) partijos ir komsomolcų - ekskomisarų būrys? Ar pažabos korupciją? Šiuo metu šalyje veikianti partinė centralizuota valdžia stabdo visos Valstybės ekonominį kultūrinį progresą - nes valdžioje esantys žmonės iš tikrųjų nėra laisvi, jie yra sąrašinių partijų statutiniai klapčiukai. Todėl bent jau kol kas Lietuvoje klesti išvirkštinė demokratijos pusė, o tikros demokratijos Lietuvoje net pasišviesdamas žiburiu nerasi.

Kas yra demokratija mūsų Lietuvoje? Atsakau: tai valdžioje sėdintys nekompetentingi veikėjai!

Nenuostabu, kad partijose visai nėra aiškių, stiprių lyderių.

Negalima nesutikti su R.Bakučiu: „Viešų disidentų ir iškilių kovotojų už laisvę epocha baigėsi (su nesėkmingu sovietų puču 1991-ųjų rugpjūtį). Tuomet saugiai pasijutusios Lietuvos politinės jėgos išsklaidė slypėjusias įtampas ir viešai susiriejo. Taip politikai sugrįžo į savo normalias vėžes - tapo užkulisinių derybų, intrigų, politinio ekonominio kapitalo persidalijimo arena".

O P.Bražėnas sako: („Respublika", 09 12 d.) „Sąjūdžio dalyviai kuo karščiausiai kovoję už Lietuvą ir jos laisvę - kaip jie buvo apjuodinti, apkaltinti ir išstumti iš Valstybės kūrimo proceso, turbūt ryžosi apsidrausti, kad jų idealizmu nebūtų taip ciniškai pasinaudota" ir dar priduria: „ko jau ko, o gražbylių, nenuilstančių saldžiabalsių šnekėtojų šiandien turime užauginę į valias".

Tvirtai tikiu, kad kol rinkėjai delegatus rinks pagal sąrašines partijas, o ne specialistus, tol Lietuva eis liūdnyn ir liūdnyn...

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-10-07 10:06
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Pritariu

2014-10-12 13:50

Duok, Goda, tiems niekadėjams...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media