2024 m. gruodžio 22 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Lietuvos žuvininkystė: anei žvyno, anei uodegos

2019-11-26
 
Dainius Ručinskas

Dainius Ručinskas

Dainius Ručinskas,
LŽS narys
 
ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba patvirtino politinį susitarimą dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2020 metais. Europos komisija pasiūlė "Dėl itin prastos beveik visų Baltijos jūros žuvų rūšių būklės" smarkiai mažinti žvejybos kvotas, o rytinėje jūros dalyje uždrausti žvejoti net ir mėgėjams.
Lietuvos menkių žvejams Rytų Baltijoje neskiriama nė vienos tonos. Centrinio Baltijos jūros baseino strimelių žvejybos galimybės Lietuvai sumažintos 10 proc., šprotų - 22 proc., lašišų - 5 proc,.vakarinės Baltijos jūros dalies menkių 60 proc.
Koks bus tokių draudimų poveikis Lietuvos pajūrio ekonomikai, Klaipėdos krašto žmonių gyvenimo būdui, tradicijoms? Juk klaipėdiškių neįmanoma įsivaizduoti be žvejybos laivų, tinklų. Tai - žvejų kraštas, visos vietinės šventės susijusios su žūkle, jūra. Netrukus ES žuvininkystei vadovaus lietuvis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Ar jis išgelbės lietuvius žvejus?
Iš žvejų, kuriems dugniniai traukiamieji tinklai yra pagrindinis verslas, atimamas pragyvenimo šaltinis, iš mėgėjų - papildomas uždarbis. Europos komisija tik svarsto kaip kompensuos žvejams socialines ir ekonomines draudimų pasekmes.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduojas Simonas Gentvilas taip pat susirūpinęs klaipėdiškių žvejų mėgėjų likimu. 2020 m.visi mūsų žvejai apskritai beveik keturis mėnesius, nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos, turės. padžiauti tinklus.
Vis dėlto latviai, estai,ir suomiai išsiderėjo išimčių. Silkių žvejybos Rygos įlankoje kvotos padidintos 11 proc.(iki 34, 445 tūkst. tonų), o lašišų kvotos Suomijos įlankoje liko nepakitusios - 9 703 tonos.
Beje, kai kurie mokslininkai abejoja, kokiais moksliniais tyrimai remtasi įvedant menkių žvejybos apribojimus.
Daktaras Arvydas Švagždys, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas sako, kad ne visos aplink Baltijos jūrą esančios šalys taip uoliai kaip Lietuva paklus Europos komisijos verdiktui. Kodėl reikėjo uždrausti menkių žvejybą? Kokiais moksliniais tyrimais rėmėsi Briuselis?
Lietuvos mokslininkas A. Švagždys agrolaikraščiui "Ūkininko patarėjas" teigė, kad mes ir taip labai nedidelį Baltijos plotelį teturime. Lietuvos Respublikos Baltijos jūros priekrantės ilgis - 99 kilometrai. Lietuva sugaudavo vos kelis procentus Baltijos menkių. 
Kada nors paaiškės, kodėl jos pradėjo taip greitai nykti. Gal tikrieji kaltininkai visai kiti, negu įtaria Europos komisija? O Baltijos gelbėjimo pasekmes skaudžiausiai pajus niekuo deti Lietuvos žvejai, žuvininkystės įmonės, pakrantės parduotuvės, restoranai.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-12-08 14:21
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Petras

2019-11-29 14:12

Malonu, kad Dainius nepamiršta žvejų. O kadaise buvo žvejybos laivininkystė išvystyta, tik žuvies neturėjome pakankamai, kaip ir dabar. Taigi žvejosi, ar nežvejosi tas pats velnias. Visa esmė - Lietuvos savarankiškumo praradimas:vis nauji nurodymai- kur eiti, su kuo bendrauti, kokiais tinklais žvejoti ir t.t. O iš tų ES kompensacijų - tikras šnipštas. Ar labai naudinga buvo ES parama kaimo turizmo infrastruktūrai sukurti. Šiandien paaiškėjo, kur nuėjo tie pinigėliai. Aiškinasi Valstybės kontrolieriai. Vargiai jiems pavyks išsiaiškinti ir pinigus atimti iš tų, kurie ne pagal paskirtį panaudojo, o savo dvarelius susikūrė,apsitvėrė tvoromis ir jokių kaimo turistų jie nelaukia. Panašiai yra ir su kitomis ES investicijomis tiek žemės ūkyje, tiek aplinkosaugoje, tiek kultūros-švietimo srityse. Žodžiu, viskas vyksta pagal posakį: "Ranka ranką mazgoja". Matyt, taip buvo, taip yra ir taip bus...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media