Kitu kampu

O kokia mūsų didžiai gerbiamo poeto giminė? Kokia poeto kilmė ir tolesnis giminės kelias ir likimas? Į šį klausimą bando atsakyti neseniai išleistas ,,Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m."

Kaip žinome svarbiausią savo kūrinį „Metai" jis rašė 1765-1775 m. Pats autorius savo kūrybos nespausdino. Pirmasis jo raštų leidėjas buvo Liudvikas Rėza („Metus" jis išleido 1818 m. lietuviškai kartu su vertimu į vokiečių kalbą) 

K. Donelaičio kūriniai parašyti hegzametru kaip ir didžiųjų antikos poetų. Jis apdainavo Mažąją Lietuvą tuo metu kai poezijoje dar nebuvo F. Šilerio, J.V. Getės, M. Lermontovo, S. Puškino kūrinių... 

1977 m. UNESCO įtraukė „Metus" į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Iki šiol K. Donelaičio kūryba išversta į 19 kalbų.

Norėjome. lad Kristijono Donelaičio giminės medis pasiektų platesnes erdves, todėl nuspręsta jį išleisti trimis atskirais leidiniais-plakatais lietuvių, vokiečių ir rusų kalbomis. Šio sumanymo įgyvendinimą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, keletas privačių Lietuvos įmonių, išleido leidykla ,,Žemės trauka".

Kalbant apie donelaičių genealogiją reikia pažymėti, kad šioje srityje daugiausiai, kol kas, yra nuveikę vokiečiai. Apskritai, pas mus sovietmečiu, šis žanras buvo nepopuliarus ir netgi pavojingas. Kas norės naršyti savo ir kitų biografiją, kai buvo vengiama kalbėti apie trėmimus, Sibirą, gimines užatlantėje...

Artūras Donelaitis (1844-1922), Žirgupėnų dvaro valdytojas pirmasis pradėjo rinkti medžiagą Donelaičių genealogijai. Poeto giminaičiai Kurtas Donalies (Curt Donalies)(1909-1994), Lutcas (Lutz Wenau)(1930-2007), pradėję kurti genealoginį medį, sukaupė gausią medžiagą, kuri sutilpo į du tyrinėjimų tomus ,,Neu Donalitiana VII (2003), Neu Donalitiana VIII (2004), abu išleisti Vokietijoje Lilienthalyje.

Apie šiuos tyrinėjimus ir kitas Donelaičių giminės žinias su mūsų šalies skaitytojais nuolat pasidalija K. Donelaičio memorialinio muziejaus Tolminkiemyje kūrėjas, architektas, dr. Napaleonas Kitkauskas, jis ilgus metus bendravo su dar tebeesančiais gyvais poeto giminaičiais K. Donalies, L. Venau. Donelaitikos tema jis yra paskelbęs ne vieną publikaciją. Dr. N.Kitkausko konsultacijos buvo ypač vertingos sudarant poeto giminės genealoginį medį lietuvių kalba.

Dar vienas svarbus šaltinis buvo Mažosios Lietuvos Gumbinės regiono archyvai. Ši archyvų medžiaga ,,Altpreusische Geschlechterkunde Familienarchiv" atskiru leidiniu išleista 1993 m. Hamburge. Čia publikuojama nemažai informacijos ir apie D. Donelaičio giminę.

Lietuvių kalba genealoginio medžio tekstą parengęs ir papildęs Mažosios Lietuvos tyrėjas dr. Algirdas Matulevičius, susidūrė su nelengva užduotimi. Teko aprėpti net 450 metų laikotarpį. Daug pavardžių, daug faktų. Apie tris poeto brolius Adomą, Fridrichą, Mikelį žinių esama, o apie tris seseris - beveik nieko, tik vienos Donelaitytės Langienės vardą pavyko sužinoti. Ji - Ona Marija. O kokie seserų palikuonys pasilėpę po santuokos pavarde, nežinoma. Brolio Adomo tolimesnė palikuonė Vera Donalies Martienzen (1900-1970) tapo garsia balerina. Brolio Fridriko sūnus Kristijonas tapo Zaumarų (rus. Zagorskoje) regiono valdytoju. Ir kitų giminaičių duomenys įdomūs. Poeto pusbrolis Jurgis Albertas Donelaitis (1719-1792) turėjo 18 vaikų. Koks jų nueitas kelias? Rašytiniuose šaltiniuose duomenų, deja, nesurasta.

Donelaičių pavardės forma keitėsi: iš pradžių rašyta Donelaitis (tik kunigo, poeto Kristijono kartais lotyniškai Donalitius; vėliau - dar kai kurių). Vėliau rašoma ir Donaleitis, Doneleitis; ilgainiui labiau - Donalies . 

Donelaičių giminė nuo XVIII a. pradžios iki 1945 m. daugiausia gyveno Mažojoje Lietuvoje. 

Šiapus Nemuno, Didžiosios Lietuvos pusėje, Viešvilėje taip pat gyveno žymiojo poeto giminė. Rašytiniuose šaltiniuose pažymėta, kad Viešvilės dvarą 1794 m. įsigijo Kristijonas Donelaitis, jo duktė Dorotėja Donelaitytė ištekėjo už Oplankio dvaro savininko Dresslerio. Dabar Donelaičio giminė plačiai išsišakojusi per vaikus, anūkus, proanūkius... Šiuo metu žinoma, kad Vokietijoje gyvena apie 10 asmenų, turinčių pavardę Doneleit, o sutrumpintą formą Donalies - net 70 asmenų. Lietuvoje gyvena apie 60 šeimų pavarde Donelaitis, Donėlaitis, Danielaitis, Danilaitis ir panašiai.

- Labai apsidžiaugiau. Archyvuose apie donelaičių žmones radau tik geras žinias. Tai - ūkininkas, siuvėjas, salyklininkas, teisininkas, kunigas... Ne vienam jų buvo suteiktas kilmingo Gumbinės piliečio vardas. Neradau žinių apie nusikaltėlius, palaidūnus. Mes galime didžiuotis, kad visi donelaičiai verti pagarbos, - pažymėjo genealoginio medžio lietuvišką tekstą sukūręs Mažosios Lietuvos tyrėjas, LŽS narys, daktaras Algirdas Matulevičius.

Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas, leidėjas Valentinas Juraitis buvo nuvykęs į Prūsijos archyvą, esantį Berlyne, ten surado medžiagos apie Tolminkiemio parapiją, dvarų valdytojus, kunigus, kuri pravertė papildant, patikslinant informaciją.

Genealoginio medžio žanras - ypatingas, būtina sukurti struktūrą, - medžio kamieną ir šakas. Šį darbą atliko dailininkė restauratorė Elena Jazbutienė, dizaineriai Mindaugas Jonikas, Irida Jatkevičienė, Mantas Zableckas.Tekstus į vokiečių kalbą išvertė dr. Justina Daunorienė. Leidiniui iliustruoti retą Karaliaučiaus universiteto XVIII a. vaizdą iš savo gausaus archyvo leido panaudoti akad. prof. Domas Kaunas. Sudarant leidinį vertingų patarimų pateikė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nariai. Taigi šis darbas - kolektyvinis, kuris galbūt paskatins toliau tęsti, tobulinti žanrą ir aprėps vis daugiau mūsų kraštui ir kultūrai svarbių asmenybių.