Fotografija

Romas Bacevičius

Naujoje Kauno Senamiesčio bibliotekoje įvyko fotografijos paroda, kurios autorius - žemaitis Feliksas Kerpauskas, didelę savo gyvenimo dalį praleidęs Kaune, ne tik kultūros darbuotojams puikiai žinomas kaip įvairių renginių fotometraštininkas. Jis gimė 1933 m. balandžio 13 d. Tveruose (Telšių r.), mokėsi Tverų aštuonmetėje ir Rietavo vidurinėse, J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokyklose, Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo mokytoju, žurnalistu Skuode, Priekulėje, Kelmėje, Telšiuose. Didžiąją gyvenimo dalį - 30 metų - dirbo muzikos mokytoju Kaune, J. Dobkevičiaus vidurinėje mokykloje, šešerius metus buvo P. Stulgos tautinės muzikos instrumentų muziejaus fotografas. Fotoaparatą pirmąkart į rankas paėmė 1954 metais. 1987 metais buvo priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungą. Nuo tada F. Kerpausko kūrybinė veikla išsiplėtė, autorius pradėjo dalyvauti grupinėse ir tematinėse parodose, surengė personalines  parodas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Nuo 1999 metų išėjo į užtarnautą poilsį, todėl turi daugiau laiko fotografavimui. Didžiąją nuotraukų dalį sudaro peizažai. Daug dėmesio skiria Lietuvoje aptiktų spalvingų akmenų fotografavimui. „Prieš pradėdamas fotografuoti akmenis, domėjausi, ką gi jie kalba. Atkreipiau dėmesį į tai, kad akmenys įdomiai apauga kerpėmis, samanomis ir atrodo, kad jie tarsi pražysta. Pirmoji mano sukurta serija vadinosi „Žydintys akmenys". Akmuo turi savo spalvas, veidą, faktūrą, todėl kelia nemažai aliuzijų su žmogumi", -  pasakoja F. Kerpauskas. Jį domina ir medžių sugebėjimas užsigydyti savo žaizdas, jų kova už gyvenimą. Jei nupjauta medžio šaka nėra labai didelė, tai medis per laiką išsigydo tą žaizdą, aptraukdamas ją nauja žieve. „Medis yra gyvas, todėl man gaila žiūrėti, kai Laisvės alėjoje kiekvieną pavasarį genimi medžiai. Medis pažįsta aplinką, jaučia mus, tik mes nesuprantame jų kalbos", - sake fotomenininkas.

Bibliotekoje eksponuotoje parodoje lankytojai galėjo susipažinti su įvairios tematikos fotografijomis, sukurtomis per daugelį metų. Kaip parodos atidaryme sakė pats F. Kerpauskas, jis neturi sugebėjimo kurti, o tik pastebi tai, kas yra gražu. „Ar esate pastebėję, kaip atrodo akmuo, kokios jo linijos, išlinkimai?" - parodos atidaryme susirinkusiųjų klausė Feliksas ir sakė visada į tai atkreipdavęs dėmesį, todėl jo net akmenų nuotraukos yra muzikalios. Jam svarbus kompozicijos jausmas - belieka fotoaparatu užfiksuoti tai, kas gražaus pamatyta. F. Kerpauskas sakė, jog jo netenkina juodai baltas vaizdas, jam būtinai reikia spalvų, todėl dabar, kai atsirado naujos techninės galimybės, jis džiaugiasi galįs fiksuoti spalvotus vaizdus. Beje, F. Kerpauskas šioje parodoje nuotraukoms nepateikė pavadinimų. Kaip sakė fotomenininko kaimynas dailininkas Andrius Valius, visada pirmiau reikia žiūrėti į darbą, o ne į jo autoriaus pavardę ar pavadinimą, todėl F. Kerpausko nuotraukos be pavadinimų labiau verčia domėtis jomis, o ne tuo, kaip jos atitinka pavadinimą. Parodos atidaryme kalbėję autoriaus kurso draugai Aldona Jasaitienė, Janina Umbrasienė ir Romualdas Bobenas didžiavosi turį tokį įvairių talentų turintį bičiulį.

Neseniai 80-metį atšventęs F. Kerpauskas, savo darbų archyve turi nufotografavęs ir daug katalikiško gyvenimo akimirkų, prisimena, kad vaikas būdamas šv. Mišiose patarnaudavęs Tverų klebonui, mokėdavęs atsakinėti lotyniškai, tačiau kai pasitaikydavo laidotuvės, jam pasidarydavo taip gaila mirusio žmogaus, kad imdavo verkti. Tada nusprendė daugiau nebūti ministrantu, o lipti aukštyn, prie vargonų. Ten parodė savo balsą, išmoko giedoti, todėl iki šiol pasitaikius progai uždainuoja, o muzika jį irgi lydėjo visą gyvenimą, nes pirmosios studijos buvo J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje. Jaunystėje dirbdamas lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Skuode atsitiktinai pateko į rajono laikraščio redakciją, kurioje specialistų su aukštuoju išsilavinimu nebuvo. Gavo redaktoriaus pavaduotojo ir atsakingojo sekretoriaus darbą. Taigi nuo tada susipažino su žurnalistika, todėl visą gyvenimą ir kitur dirbdamas žinojo, kas tai yra, dažnai pateikdavo savo nuotraukų įvairioms redakcijoms („XXI amžius" irgi jų spausdino).

Šiomis dienomis F. Kerpausko fotoparoda veikė ir Kauno klinikose (Eivenių g. 2), Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriuje (2 aukšte). Joje pristatyti darbai iš fotografijų serijų „Akmenų pasaulis", „Medžių žaizdos" ir „Abstrakcijos".

Iš „XXI amžius"