Aleksandras Macijauskas pateikė savo požiūrį į nūdienos žmogų, į pasaulį. Kartais jis skeptiškas, kartais liūdnokas, bet visada kupinas tikro žmogiško jausmo, jo kalba sugestyvi.

L. Hlavač. „Vytvarnictva, fotografija, film", Nr. 2. Čekoslovakija, 1970.

Aleksandrui Macijauskui fotografija yra ne veidrodis, o padidinamasis stiklas.

Meno mokslų daktaras Anri Vartanov. Maskva. „Nemunas", 1970.

Aleksandras Macijauskas laisvai naudojasi pačiomis moderniausiomis preimonėmis tradicinėms sąvokoms išreikšti.

Arthur Goldsmith. Popular photography, JAV, 1972.

Gal ir buvo tik du tokie lietuviai fotografai maištininkai, nuolat kvescionavę įprastą fotografijos sampratą: Aleksandras Macijauskas ir Vitas Luckus. Sukilo vėliau ir jaunimas, bet tai jau buvo „bangos" maištas, o Aleksandras Macijauskas ir Vitas Luckus nuolat spirgėjo iš prigimties.

Fotografijos ir kino kritikas Skirmantas Valiulis. „7 meno dienos", Vilnius, 1977.

Humanizmas mėšle ir kraujuje.

Viktor Diomin, Maskva. Iš paskaitos Nidos seminare apie A. Macijausko „Veterinarijos klinikų" ciklą, Lietuva, 1978.

Lietuvių fotografijoje Aleksandras Macijauskas sukrečia.

Rašytojas Lev Aninskij. „Očerki o Litovskoj fotografii", Maskva, 1984.

„Aleksandro Macijausko darbuose negrožis tampa tuo, kas užmena būties mįslę, priverčia mus susimąstyti apie gyvenimą ir mirtį".

Algirdas Gaižutis. „Literatūra ir menas", 1993.

„Aleksandras Macijauskas, kaip ir Kristijonas Donelaitis, pajuto savo tautos autentišką pulsą ten, kur daugelis nė nemanė jo užčiuopti".

Algimantas Kezys. Aleksandro Macijausko „Mano Lietuva". „Draugas", Čikaga, 1995.

Labiau apnuoginančio gyvenimo reiškinius menininko lietuvių margoje fotografijoje aš nežinau. Net ir tiems, kurie fotografuoja nuogus vyriškos ir moteriškos lyties piliečius, vargu bau ar pavyksta taip apnuoginti žmogaus kūną ir dvasią kaip Aleksandrui Macijauskui, fotografuojančiam apsirengusius veterinarus ir turgaus žmones.

Alis Balbierius. „Literatūra ir menas", 1997.

Aleksandras Macijauskas kuria fotografijas iš kasdieninės realybės dalelyčių. Jo vaizduojamos sąveikos tampa portretiniais simboliais, nevaržomai kalbančiais apie gyvenimą. Tokios raiškos priemonės giliai įleidusios šaknis meno istorijoje, pradedant P. Pikaso „Gernika" ir baigiant F. Gojos gyvenimo detalėmis.

Steve Yates, Museum of New Mexico, 2001.

Aleksandro Macijausko fotografijų galia slypi jo gebėjime sustiprinti mūsų atpažinimą per paprasčiausias emocijas. Jos padaro mus pažeidžiamus, kas sukelia nerimą, nes išjudina mumyse paslėptą baimę.

Parodos „Dokumento avangardas: Aleksandro Macijausko fotografijos" kuratorius profesorius Van Dere Coke, Museum of New Mexico, 2001.

„Aleksandras Macijauskas, dar 1964 metais pradėjęs sukti fotografijos ratą, yra vienas kontraversiškiausių mūsų kūrėjų, „destabilizuojančio" temperamento įsikūnijimas, gebantis sufokusuoti tikrąją ir virtualią realybę, aprėpiantis viską - nuo reportažo iki grotesko".

Stanislovas Žvirgždas. „Fotografijos mėnuo", Bratislava, Slovakija, 2005.

„Objektyvus matymas pagal Macijauską yra ne lengvai pagaunamo paviršiaus fiksacija, ne realios akimirkos pasyvus sustabdymas, o intuityvi veiksmo užuomazgos pagava ir būsimojo laiko transformacija į dabartį".

Margarita Matulytė. Prieš ir už „Paskutinę knygą". [re:] fotografija, Nr. 2(15), 2007.

APIE AUTORIŲ

Gimė 1938 15 16 Kaune. 1962 m. baigė vidurinę mokyklą. 1977 m. lankė lektorių kursus. 1973-1977 m. savarankiškai studijavo Vakarų filosofiją. 1967-1973 m. dirbo „Vakarinių naujienų" Kauno skyriaus fotokorespondentu. 1973 m. buvo Lietuvos fotomenininkų draugijos atsakingas sekretorius Vilniuje, nuo 1974 m. - Kauno skyriaus pirmininkas. 1978 m. Tarptautinė fotomenininkų federacija A. Macijauskui suteikė fotomenininko vardą, 1994 m. - nusipelniusio fotomenininko garbės vardą. Nuo 1971 m. yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. 1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, 2004 m. - Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija, 2006 m. Balio Buračo premija. 2006 m. įteiktas Lenkijos prezidento apdovanojimas „Auksinis kryžius", o 2008 m. - Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir meno premija.

A.Macijauskas dalyvauja parodose nuo 1965 m. Jo darbai eksponuoti šalia tokių menininkų kaip Werner Bischof, Bill Brandt, Henri Cartier-Bresson, Andre Kertesz, Paul Strand ir Edward Weston. Iš viso yra dalyvavęs daugiau kaip 150 parodų Lietuvoje ir užsienyje.

SVARBIAUSI DARBAI

Demonstracijos, 1965-1985

Lietuvos kaimo turguose, 1968-1987

Lietuviškos vestuvės, nuo 1970

Vasara, 1974-1984

Veterinarijos klinikose, 1977-1994

Atmintis, 1965-2004

Išeinantys medžiai, 1984-2001

Fotoanekdotai, nuo 1985

Kaunas pro autobuso langus, 2007-2009

Paroda veiks iki 2014 m. vasario 21 d.

Susitikimo metu autorius pasidalins mintimis apie savo kūrybą ir pakvies diskusijai apie meninę fotografiją.