Fotografija

Povilas Sigitas Krivickas

       Pavadinimas „Fotografų susitikimai" tvirtai prigijo sambūriui, kuris kiekvieną rugsėjį atsinaujina Nidoje. Čia  šiemet Lietuvos fotomenininkų sąjunga  37-ąjį  kartą sukviečia tarptautinį šviesoraščio meistrų ir gerbėjų seminarą. Jo vienu ryškiausių akcentų tampa konkursas „Fotografuojame Nidoje 2014". Konkurse gali dalyvauti tik seminare akredituoti fotografai. Konkurso dalyviai turi pateikti ne mažiau kaip tris ir ne daugiau kaip penkias fotografijas, sukurtas tik šio seminaro metu (rugsėjo 14-19 d.). Konkursui pateiktas fotografijas vertins  tarptautinė komisija. Geriausios nuotraukos bus paskelbtos rugsėjo 19-osios vakarą, jų autoriams teks specialūs prizai. Solidžiausią įsteigė pagrindinė seminaro rėmėja  kompanija SONY - fotoaparatą SONY A7.

      Viena konkurso partnerių, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, papildomai apdovanos penkis autorius, kurių fotografijos atskleis šias temas: Emocijos, Laimingi žmonės, Džiaugsmo akimirkos, Šeimos atostogos, Aktyvus poilsis Kuršių nerijoje. Kaip prizas, jiems bus surengtas pažintinis žygis gamtiniame rezervate - išskirtinėje, jautrioje žmogaus poveikiui teritorijoje.

Vertinimo komisijos išrinktoms geriausioms penkioms pavienėms fotografijoms bendrovė ZOOMBOOK skirs penkis 100 Lt vertės dovanų kuponus savo produkcijai. Dovanų kuponas suteiks galimybę fotografams susikurti fotoknygą ar įsiamžinti gražiausią akimirką fotodrobėje.

       Šiemetinio konkurso laureatų darbai iki kitų 2015 metų seminaro bus išleisti atvirukų rinkiniu. Savo ruožtu, jau antrus metus Lietuvos fotomenininkų sąjungos seminaro informacinis partneris portalas lrytas.lt skelbia savąjį  konkursą. Portalo lankytojai kviečiami įvertinti pernai Nidoje premijuotas, o šiais metais atvirukų rinkiniu pristatomas fotografijas. Geriausiai įvertintos nuotraukos autorius bus paskelbtas ir apdovanotas portalo lrytas.lt prizu Nidoje per seminaro uždarymą. Balsavimo dalyvių, kuriuos atrinks kompiuteris, taip pat laukia apdovanojimai - trys Skirmanto Valiulio knygos „Apie fotografiją".

       Savo pastebėjimus iš Nidos, kur vyksta 37-asis fotomenininkų seminaras,  kasdien mūsų portalo skaitytojams pateiks Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys, žurnalistas Povilas Sigitas Krivickas. Šiandien - jo įspūdžių pradžia.

1.Meilė gimtinei ir archyvai

         Smagu kasmet rudens pradžioje Nidoje sutikti senus bičiulius, dar smagiau - jaunimą. Nemažiau malonu tęsti tradicijas. Jų būta visada, ne išimtis - pastarasis mūsų 37-asis fotomenininkų seminaras. Pirmoji gera tradicija, kad "nuolatinį priregistravimą" vėl pavyko gauti kultūros ir turizmo centre „Agila". Ten erdvi ir užtektinai tamsi salė, kad būtų galima gerai matyti ekrane rodomas fotografijas bei filmus.

       Tačiau užvis smagiausia - tai gyvas bendravimas, ką atitinka paprastai nusakytas jau tradicinis seminaro devizas - „Fotografų susitikimai". Seminaro programoje bus gausu autorinių ekspozicijų, „portfolio peržiūrų", knygų pristatymų ir (ypač svarbu!) tų tikrųjų susitikimų su patyrusiais fotografijos meistrais.

      Po iškilmingos seminaro pradžios, kai jaunasis Neringos meras Darius Jasaitis kartu su Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininku Jonu Staseliu pasidžiaugė, kad Nida šiai savaitei vėl tampa tarptautine fotografijos sostine, užvirė aktyvus seminaro darbas. Pirmajam susitikimui pakviestas Algimantas Aleksandravičius (gim.1960 m.) - Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas (AFIAP). Lietuvoje ir užsienyje jis surengė per šimtą personalinių parodų, sudarė daugelį fotoalbumų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos metraščių.

     Naujausi ryškūs A. Aleksandravičiaus darbai - vaizdingai tarmiškai pavadinti fotoalbumai „Žemaitėjė - mona meilė" ir „Aukštaitėj - aukšts dongs ė čysts vondva". Menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio žodžiais tariant, Algimantas Aleksandravičius sugeba išjudinti nuo vartojimų ritualų apspangusios, šiuolaikinės Lietuvos atminties vyrius. Jis perrašo istoriją, ją vizualiai reaktualizuodamas. Jis sukuria Lietuvos regionų mitą iš naujo ir tiesiog gražina jų kraštovaizdžius ir žmones, akmenis ir paupius į mūsų dabartį. Jis vilioja atrasti Lietuvos žemės savitumą, pabendrauti su vietiniais šmaikštuoliais, prikelti savo vaizduotėje išnykusius dvarus ir sodybas. Jis kviečia kartu patyrinėti istorinį miestelių palikimą ir pasigrožėti audrų išvarginta pakelės ažuolo laja.  Tai, kas atrodo natūralu ir paprasta šiuose albumuose, yra ne gamtos dovana, o menininko meistriškumas.

       Kiekvienam fotografui būdingas savitas stilius, individuali temų problematika. Tai ilgam išlieka autoriaus archyve net ir tada, kai kūrėjas pasitraukia Amžinybėn. Todėl tik analitinis ir kompleksinis archyvo tyrimas, arba jo „prisijaukinimas", menotyrinė kūrybos analizė, kontekstinis epochos pažinimas padės atrasti ir suformuoti tą tikslingą prieigą, kuri atskleis ir visavertiškai pristatys fotografą kaip autorių. Šia tema užsimezgė įdomi diskusija apie fotografijos archyvų vertę ir padėtį. Pokalbyje dalyvavo menotyrininkai dr. Agnė Narušytė, dr. Tomas Pabedinskas, fotomenininkai Aleksandras Macijauskas, Vytautas V. Stanionis ir kiti.

      Visai kitu - autorinių teisių - aspektu fotografų situaciją aptarė  Gabrielė Naprušienė, kuri  nuo 1992 m. iki šiol dirba Asociacijoje LATGA Vizualiųjų menų skyriaus vadove. Ji kėlė klausimą: ar visi fotografai yra autoriai? Visi fotografuojantys asmenys yra autoriai su sąlyga, jei jų nuotraukos yra kūriniai. Lietuvos autorių teisės objektu pripažįstamos tik tos fotografijos, kurios atitinka bendrus kūriniui taikomus reikalavimus: originalumo ir kūrybinės veiklos rezultato. Nepriklausomai nuo to, ar fotografija sukurta mėgėjo ar profesionalo, nesvarbu, kokios ji meninės vertės, kas fotografijoje užfiksuota (portretas, peizažas, įvykis), jos kūrėjas įgyja visas autoriaus teises į savo kūrinį.

      Autorius turi turtines ir neturtines teises, kaip ir visi kiti autoriai (kompozitoriai, rašytojai, dailininkai). Tik autorius gali spręsti, kaip, kada, kokiu būdu ir už kiek jis leidžia naudoti savo kūrinį. Turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties. Autorius turi neturtines teises, kurios yra amžinos, susietos tik su autoriumi ir neperduodamos. Tai yra autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir kūrinio  neliečiamybės teisė. Tai asmeninės autoriaus teisės, kurių pažeidimas daro autoriui moralinę žalą. Fotografų teisės yra bene dažniausiai pažeidinėjamos, ypač atsiradus internetui.

      Nida, 2014 09 15

                                                                                  (B.d.)