Fotografija

...Apie Vilniaus universiteto rūmus, kiemelius, žmones ir istorijas  sakoma, kad ji suteikia miestui savitumo ir šurmulio. Studentai visais laikais buvo dažniausi  teatrų, koncertų, smuklių  lankytojai, įvairių draugijų nariai. Vilniaus universiteto Studentų atsotvybė Filosofijos falultete, leidžianti ir laikraštėlį ,,Bursų kiemas" rengia ir studentų šventes. Štai Filosofijos fakultete šventė ,,Fiesta Personae" rengiama jau  dešimti metai. Šalia kitų renginių falulteto  patalpose veikia  ir fotoparoda apie studentų gyvenimą bendrabučiuose prieš trisdešimt metų.Studentų gyvenimas bedrabutyje buvo savitas  visais laikais. Net ir tuomet , kai bendrabutis XVII a. vadinosi ,,bursos".

 Pastarosios autorius Valentinas Juraitis - fotografas, žurnalo ,,Vyzdys foto/video'' leidėjas, keleto fotografijos knygų autorius, baigęs Vilniaus universitete žurnalistikos studijas. Save fotografijoje pristatantis kaip ieškantis gyvenimo bruožų, kokie fotografuojant jam atrodo patrauklūs ir leidžiantys išreikšti savitą požiūrį per  dokumentinę fotografiją. Nuo kovo 16 dienos fakultete veikia jo paroda, pasakojanti apie Vilniaus universiteto bendrabučių gyventojus 1974- 1978 metais.

  Šia proga ir pakalbinau nuotraukų autorių.

 - Kaip gimė idėja fotografuoti studentiško gyvenimo vaizdus?

-  Atėjau į universitetą kaip šioks toks fotografas, nes jau buvau  trejus metus lankęs fotobūrėlį, ,,Sūduvos" fotoklubo narys , dalyvavęs spaudoje, fotoparodose. Istorijos fakultete veikė žurnalistų fotolaboratorija, foto medžiaga buvo nemokama. Laboratorijoje ir dirbau, ir mokiausi, o dėstytojas dr. Virgilijus Juodakis vienąkart pasiūlė: „Jei nori, tai daryk temas apie universiteto gyvenimą taip,  kaip tu jas pats  matai ir taip mokysiesi pasakoti vaizdais". Tad  niekieno nestumiamas galėjau save realizuoti kaip fotografas. Rengdavau parodėles rektorate, foto pasakojimus apie Vilniaus universiteto senąją biblioteką, apie universiteto restauravimą, įžymius dėstytojus, tarp jų bibliografą prof. Vladą Žuką, prof.. Levą Vladimirovą ir kt. jų jubiliejų proga, įvairias šventes ir studentiško gyvenimo momentus.

- Kokius kadrus fiksuodavote studentiškoje kasdienybėje? Ir ką tie kadrai reiškia laiko perspektyvoje ?

- Yra tokių kadrų, kur ant palangės sėdi studentai ir knygas skaito, po to vėl kažkur skaito. Man atrodo, kad tais laikais studentai tikrai daug dirbo su savimi ir nesvarbu, kad aplink girtuoklystės buvo nemažai.  Žinote, keista, dabar net pats save pakamantinėju, kodėl būtent tokias nuotraukas dariau. Ar buvo kažkoks oficialus poreikis tą daryti? Manęs niekada jokia cenzūra nevaržė,  fotografavau tai, ką norėjau.  Mane net skatino parodyti tokį gyvenimą, kokį mačiau 18-mečio akimis. Gyvenau Čiurlionio gatvės bendrabučiuose, po to persikėliau į Olandų gatvės. Patyriau  studentų bendrabučio kasdienybę, kai kartu pareidavome iš studijų, išsivirdavome sriubos ir tarsi broliai keturiese ar net penkiese ratu susėdę valgydavome iš vieno puodo. Kambariai buvo labai dideli, apie 50 kvadratų. Juose -  po 10 lovų arba net 12. Bendrabutyje gyvenome daugiausiai visi iš rajonų, visi į didelį miestą atvykę. Aš tai  buvau iš ne tokio ir mažo  - Marijampolės. Kai su 10 žmonių gyveni vienoje erdvėje, tai nesijauti labai saugus. Tada susikuri kažkokią psichologinę erdvę toje geležinėje lovoje ir turi 1,5 metro aplink save. Arba nusikniaubi į sieną, tai gali pabūti vienas, nes visą laiką jautiesi kaip kokiam avily. Tai štai tą studentišką kasdienybę, išgyventą ir išjaustą ir fotografavau.  Kokia studentų buitis,  kaip jie lygina  drabužius ar siuva, miega ar skaito, kaip kalbasi su merginomis. Komponuodavau vaizdus. Kadrai be didelių pretenzijų, bet kai tiek laiko praėję nuo studijų, tai išties įdomu pasižiūrėti, prisiminti. Beje, teko ir zuikiauti pusę metų. Ar žinote, kas yra zuikiavimas?

- Ar tai autobusu važiuoti nemokamai?

- Zuikis bendrabutyje būdavo tas, kas neturėdavo savo pastovios vietos gyventi. Kai neturėdavome lėšų išsinuomoti butą, tai bendrabutyje prisiglausdavome, pernakvodavome studento lovoje, kuris tuo metu išvykęs, paskui kitoje  ir taip sukiesi pusę metų.

- Kuri iš eksponuojamų nuotraukų jums yra įdomiausia? Gal tokios nuotraukos ypatinga istorija?

-  Mano labiausiai išreklamuota nuotrauka -  universiteto kieme per lietų bėganti pora. Šios nuotraukos istorija tokia: 1974 m.,  jau baigiantis studijoms, vieną gegužės dieną  lijo stiprus lietus. Stovėjau universitete prie lango, žiūrėjau, kaip mano kursiokai prie Donelaičio paminklo slepiasi nuo lietaus, o tuo metu vienas kursiokas su dėstytoja bėgo lietuje. Spėjau nufotografuoti šį momentą. Tas pagautas vaizdas natūraliai  įsikomponavo  architektūrinėje aplinkoje  ir kartu apibendrino senąją universiteto dvasią. Kita nuotrauka - universiteto arkoje mano pirmakursis draugas. Tai yra klasikinės lietuviškos fotografijos principus ir dvasią atitinkančios nuotraukos. Dabar pasižiūriu archyvuose ir matau, kad tikrai yra daug įdomių kadrų iš studentiškos kasdienybės. Bet ko nors nesinorėtų  išskirti ypatingai.

Kalbėjosi Vytautas Butkus

VU Studentų laikraščio ,,Bursų kiemas" redaktorius