2024 m. gruodžio 23 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Fotografija

*print*

Archyvas :: Mindaugo Meškausko fotografijų paroda „Amžinas atvaizdas“

2016-12-09
 
 

Lietuvos spaudos fotografų klubas kviečia į žinomo televizijos režisieriaus Mindaugo Meškausko fotografijų, sukurtų šlapio kolodijaus procesu, parodos „Amžinas atvaizdas" atidarymą, vyksiantį 2016 m. gruodžio 12 dieną 18.00 val. Vilniaus rotušėje.

Kuriant šlapio kolodijaus (ambrotipų ir ferotipų) nuotraukas „sustabdomos" kelios sekundės portretuojamo apmąstymų, laukimo, suvokimo ar panirimo į savastį, mintis bei jausmus. Tai giliau nei paviršutiniškos vienadienės grimasos. Mindaugas sako: „šiuose atvaizduose stengiuosi įžvelgti ir perteikti žmogaus sielą".

Šioje parodoje M. Meškauskas pristato portretus ir peizažo triptiką. Parodos atidarymo metu bus galima pamatyti ambrotipo „reakciją" į šviesą ir baltą arba juodą foną, fotografijos paslaptis kiekvienas galės atrasti išbandydamas specialiai sukurtą „juodos-baltos" dėžutę.

 

Parodoje eksponuojami Mindaugo aplinkos, draugų, bičiulių, kolegų portretai. Ferotipuose įgludę: kinorežisierius Donatas Ulvydas su žmona Vaida; dainininkė, dainų kūrėja Justė Arlauskaitė Jazzu, aktorė Ieva Andrejevaitė; dainininkas, žurnalistas, laidų vedėjas Marijus Mikutavičius; fotografas Algimantas Aleksandravičius; saksofinininkas Algirdas Černiauskas; muzikantas Eimantas Belickas; šokėja, balerina Martyna Meškauskaitė; menininkė, keramikė, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė; fizikas, protmūšių rengėjas ir vedėjas Linas Savickas; aktorius Darius Petkevičius; stilistė Ieva Daugirdaitė; psichologė Ramunė Murauskienė; ryšių su visuomene specialistė Lina Pusvaškytė; aktorius Sakalas Uždavinys; dailininkas, jūrininkas Vytautas Palavinskas; fotografas Ramūnas Danisevičius; ilgaamžė Monika Zimonaitienė; kino kritikė Laura Kurlinskaitė; šokėjai, urbanistinio šokio teatro „Lowair" įkūrėjai: Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius; tango šokėjas, dainininkas Euardo Gimenez; rekvizito dailininkas Lukas Žukaitis. Parodos rengėjai ir autorius tikisi, kad visi ar dauguma „portretuotų" atvyks į parodos atidarymą pažvelgti į save ir kitus kitoje, šventinėje Rotušės erdvėje.

 

Autoriaus kūrybą menotyrininkė, dr. Simona Makselienė apibūdina: „Mindaugo ferotipų ir ambrotipų stilistiką būtų galima pavadinti piktorialistine. Nors šiuo terminu dažniausiai apibūdinami gamtos peizažai, tačiau jis tinka ir portreto žanrui. Mindaugas iš esmės elgiasi ir mąsto kaip tapytojas, ir kuria ne tiek fotografiją, kiek tapybinį portretą šlapio kolodijaus technika. Jam svarbus apšvietimas, tačiau ne ta prasme, kaip jis svarbus kiekvienam fotografui, bet kaip chiaroscuro buvo svarbi Renesanso, ar šviesotamsa Baroko tapytojams, kai pati forma ir trimatiškumas yra kuriami lengvesne ar aštresne šviesšešėliuote. Šviesšešėliuotė tampa ir pagrindine vidinio modelio turinio - draminio kur kas dažniau nei lyrinio - perteikimo priemone. <...> Ferotipai spinduliuoja sunkiai paaiškinamą magiją. Gal jų grizailiška monochromija, o gal metalizuotas sidabro žvilgesys suteikia šiems atvaizdamas savotiško kilnumo, taurumo, rafinuotos prabangos skonį? Tokį atvaizdą norisi įrėminti kaip brangų paveikslą, perduoti kaip paveldimą vertybę. Ir dar: ferotipų akivaizdoje turėtų organiškai gesti visi ginčai, o įsivyrauti ramus, atviras ir gilus pokalbis tête-à-tête. Ferotipiniai portretai - tai tarsi ikonos, tik ne šventųjų, o mūsų artimųjų".

Fotografuoti šiuolaikinius žmones šlapio kolodijaus procesu yra iššūkis tiek pozuojančiajam, tiek ir pačiam fotografui. Pirma, labai sunku žmogui išaiškinti, kad sėdėti reikia nejudant ir ilgai. O tiesa tokia - net menkiausias judesėlis dramatiškai atsiliepia nuotraukos ryškumui.

Didžiuliame šiandienos tempe gyvenantys žmonės sunkiai suvokia, ką reiškia sėdėti nejudant. XIX amžiuje, siekiant pagaminti kuo ryškesnį atvaizdą, buvo sugalvoti specialūs galvos ir net rankų laikikliai, kuriuos įremdavo fotografuojamajam. Šiais laikais tenka griebtis tokių pačių priemonių. Mindaugo fotografijų herojams į galvą yra įremiamos atramos, tačiau nė jos nepadeda sutramdyti kai kurių vietoje nenustygstančių nenuoramų. Įtampa sėdint prieš fotoaparatą, kai šalia stovintis fotografas skaičiuoja sekundes ir meldžiasi, kad pozuotojas nė nekvėpuotų, tokia didelė, kad šis būtinai krusteli, ima mirksėti, o kartais ir muistytis.

Paroda eksponuojama Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31., Vilnius) iki 2016.12.31.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-12-09 17:20
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media