Su rubrika ,,Klasikinės ir šiandienos Lietuvos fotografijos kūrėjų sąšauka" žurnale pristatoma įvairių kartų fotografų kūryba. Pristatoma Nacionalinėje dailės galerijoje ( Konstitucijos pr. 22, Vilnius) atidaryta Antano Sutkaus retrospektyvinė paroda ,,Kosmos". Iki šiol mus jaudina ryškiausias šio menininko darbas - ciklas ,,Lietuvos žmonės", kurį fotografas kūrė nuo 6 - ojo dešimtmečio pabaigos.

Žurnalas skiria dėmesį ir jaunųjų autorių kūrybai, kuri šiandien pirmiausia pasklinda internetineje erdvėje, instagramose ir tik vėliau įžengia į parodų sales. Jaunųjų autorių kūrybą galima pamatyti Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos projektų erdvėje sostinėje „Sodų g. 4", Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto" ir „Senamiesčio" galerijose, jų darbus nuolat publikuojami ir „Vyzdžio" žurnale.

Lietuvos fotomeninkų sąjungos „Prospekto" galerijoje šiemet įvyko paroda - konkursas „Debiutas" (kuratorė Vilma Samulionytė). Iš vienuolikos dalyvių, kurių dauguma - užsienio svečiai, žurnalas supažindina atstovais iš Lietuvos: Emilija Petrauskiene, Gabriele Vingraite ir Artūru Jandovickiu.

Paliečiama ir dronų problema: vėl apie teisę filmuoti ir fotografuoti. Šiemet įsigaliojusios griežtesnės duomenų apsaugos taisyklės liečia ne tik verslą ir valstybines įstaigas, tvarkančias asmens duomenis, bet ir daugelį kitų sričių, tarp jų - pastaruoju metu itin išpopuliarėjusį vaizdo fiksavimą bepiločiais orlaiviais-dronais.

Bepilotis orlaivis privalėtų turėti galimybę įjungti ir išjungti filmavimo režimą, kad būtų išvengta automatiško vaizdo įrašymo vos įjungus droną. Taip pat bepiločių orlaivių kameros paprastai suteikia galimybę filmuoti labai plačiu kampu, bet vertėtų pagalvoti apie galimybę vaizdą fiksuoti siauresniu kampu, kad į kadrą nepakliūtų nereikalinga informacija - privačių butų langai, kiemai, automobiliai ir pan. Taip pat labai svarbu, kad dronų gamintojai pasirūpintų, jog vaizdo įrašai būtų saugiu būdu perduodami į piloto-valdytojo įrenginį, užtikrinti, kad šis būtų apsaugotas nuo lengvo prisijungimo, įsilaužimo.

Kraštovaizdžio fotografija. Vaizdas iš oro. Taip. Fotografuodami iš oro, skrisdami lėktuvu, ar ypač fiksuodami dronu matome netikėtus vaizdus. Iš įvairių lygių, nepasiekiamų rakursų.

Fotografija iš oro yra graži, panoramiška. Ar oro fotografija yra panacėja, išsigydymas nuo visų ligų? Ne. Liūdniausia, kad turistas važiuodamas per ežerų kraštą, nemato ežerų, kurie būna nufotografuoti dronu. Pro automobilio, autobuso langą tų ežerų nematyti. Vaizdą į ežerus užstoja krūmai, alksniai. Ežerai užžėlė, nes krūmų nenugraužė besiganančios karvės. Karvių nėra.

Apskritai kalbant ant žemės stovint įdomią fotografiją sukurti sunkiau, bet ji būna artimesnė, atpažįstama.

Kalbant apie spaudos fotografus publikacijoje ,,Daug prezidentų viename vestibiulyje" pažymima, kad fotografuoti valdžios žmones tapo sunkiau...

...tarp žurnalistų galioja nerašyta taisyklė „help" (liet. pagalba). Jei tau pavyko gerai nufotografuoti svarbių kadrų seriją, pasidalyk jais su kolega, jei prašo. Net ir iš kitos konkurencinės kompanijos. Žinok, kad sunkią minutę jis gal pagelbės ir tau. Taip būna dažnai, bet ne visuomet.

Publikacijoje paminėti ir pristatyti tarpukario ir šiandien spaudoje dirbę ar dirbantys fotografai, J. Miežlaiškis, V. Augustinas, V. Gulevičius, A. Sabaliauskas, M. Kulbis, Dž. Barysaitė, V. Juraitis,V. Usinavičius ir kiti.

Rubrika Fotografija yra Spaudos, radiojo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.