2022 m. liepos 4 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Dialogai apie žiniasklaidą

*print*

Archyvas :: V. Kudirkos premijos laureatė Virginija Skučaitė: „30 savo gyvenimo metų, rinkau po kruopelę bet kokią ikonografinę medžiagą“

2022-05-16
 
Virginija Skučaitė

Virginija Skučaitė

Virginija Skučaitė,
Kaunas
Visą pasaulį šiurpina Rusijos klastos, melas, jos kariaunos žiaurumai Ukrainoje, tačiau ar ne panašiai raudonieji okupantai elgėsi Lietuvoje 1940, 1941 ir pokario metais? Gal net ir žiauresni buvo - pakanka prisiminti, pvz., Rainių miškelį... Tačiau ir kiti minėto laikotarpio mūsų istorijos faktai patvirtina buvusios SSRS klastingą politiką ir jos vykdytojų nuožmumą. Štai kad ir lietuvių tremtinių „gyvenimas" šalčio kamerose prie ledjūrio ar tarpukario Lietuvos saugumo bei žvalgybos pareigūnų, ministrų žiaurūs likimai. Būtent jais man ir teko domėtis.
Prieš 30 metų mano tėvas, pagaliau sulaukęs iš SSRS karinės prokuratūros pranešimą apie tikrąją jo brolio - paskutinio tarpukario Lietuvos Vyriausybės vidaus reikalų ministro brigados generolo Kazimiero Skučo - mirties priežastį (sušaudytas) ir datą (1941.07.30), paprašė manęs padaryti viską, kad būtų atstatyta jo brolio Kazimiero garbė - visą sovietmetį jis buvo vadinamas tėvynės išdaviku, kraugeriu ir panašiai, kad būtų išsiaiškinta, kur jis užkastas, kad būtų įamžintas jo atminimas. Tėvo priesakui įvykdyti aš paskyriau 30 savo gyvenimo metų, rinkdama po kruopelę bet kokią ikonografinę medžiagą (neturėjau nė vienos K. Skučo nuotraukos, jokio dokumento ir pan.), prisiminimus apie jį, straipsnius ir pan.
Per tris dešimtmečius įvairiose vietose (Kaune, Mauručiuose, Veiveriuose) įvairiais būdais įamžinau K.Skučo atminimą, kelis kartus skridau į Maskvą, susitikau su Maskvos vyriausybės, dabar jau sunaikinto Maskvos „Memorialo" atstovais, lankiausi buvusiame specialiajame NKVD objekte „Komunarka", kur užkastas K. Skučas („Komunarkoje" suradau ir iki tol buvusias nežinomas tarpukario Lietuvos ministrų J. Čapliko bei A. Tamošaičio palaikų užkasimo vietą), kalbėjausi su „Memorialo" istorikais, peržiūrėjau Centriniame FSB archyve baudžiamąją K. Skučo bylą ir kt. Visa tai ir dar daugiau 2021 m. sugulė į knygą „Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose".
2020 m. parašiau scenarijų pirmajai dokumentinių filmo ciklo „Traukinys į mirtį" daliai, skirtai K. Skučui su A. Povilaičiu tragiškiems likimams. Antrosios ciklo dalies montavimą sutrikdė karantinas, todėl pridedu tik tai, kas spėta padaryti (suplanuota ir trečia dalis). Parašiau visų ciklo dalių scenarijus, suradau ir kalbinau įvairius pašnekovus, ieškojau nuotraukų ir kt. Antroji ciklo dalis skirta tarpukario Lietuvos saugumo pareigūnams, kuriems per stebuklą pavyko išlikti gyviems Maskvoje, į kurią jie pateko drauge su K. Skuču ir A. Povilaičiu, kai 1940 m. liepos 23-ąją buvo slapta enkavedistų išvežti iš Kauno. Tuo metu mūsų šalyje dar galiojo (iki lapkričio 30-osios) nepriklausomos Lietuvos teisė...
Ir dar. K. Skučo ir A. Povilaičio suėmimas, kurį sankcionavo pati tarpukario Lietuvos vyriausybė - tai viena didžiausių išdavysčių to meto istorijoje. Knygoje pateikta nuomonių įvairovė šiuo iki šiol skaudžiu pražudytų pareigūnų artimiesiems klausimu. Iki šiol delsiama pripažinti, kad tarpukario Lietuvos vyriausybės veiksmai prieš minėtus pareigūnus buvo ne tik neteisėti, bet ir pražūtingi K. Skučui ir A. Povilaičiui.
 
  
 LŽS KAUNO APSKRITIES SKYRIAUS REKOMENDACIJA LŽS ir NŽKA VINCO KUDIRKOS 2022 METŲ PREMIJĄ SIŪLOME SKIRTI VIRGINIJAI SKUČAITEI UŽ KNYGĄ IR DOKUMENTINĮ FILMĄ APIE SOVIETŲ NUŽUDYTUS IŠKILIUS PRIEŠKARINĖS LIETUVOS ŽMONES, JŲ TRAGIŠKUS LIKIMUS IR PRASMINGĄ MŪSŲ TAUTIEČIŲ ATMINIMO ĮAMŽINIMĄ.
LŽS narė Virginija Skučaitė, tris dešimtmečius būdama dienraščio ,,Kauno diena" bendradarbė, ilgai, kruopščiai, kantriai Lietuvoje ir Rusijoje rinko istorinę medžiagą apie sovietų nužudytus lietuvius, kurie sovietiniais pokario metais buvo vadinami tėvynės išdavikais, ieškojo ir surado jų kapus NKVD ,,Komunarkoje" Maskvoje.Vienas iš jų - kolegės dėdė, buvęs Lietuvos vyriausybės vidaus reikalų ministras brg. gen. Kazimieras Skučas. Tik atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę žurnalistė sužinojo, kad tėvelio brolis Kazimieras 1941 07 30 buvo nužudytas Maskvoje.
Talentinga kolegė Virginija Skučaitė, apdovanota medaliu ,,Už nuopelnus žurnalistikai", 2021 metais išleistoje knygoje ,,Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose" atskleidia prieškarinės Lietuvos ministro tragišką gyvenimą.
Knygos autorė parašė scenarijų ir trijų dalių dokumentiniam kino filmui ,,Traukinys į mirtį", kai dvylika tarpukario Lietuvos žvalgybos ir saugumo pareigūnų buvo 1940 metais išvežti į Maskvą ir tenai sušaudyti. Sukurta pirmoji dokumentinio filmo dalis 2021 metais buvo parodyta per LRT.
Virginijos Skučaitės knyga ir dokumentinis filmas, šiurpių Rusijos nusikaltimų Ukrainoje akivaizdoje, yra dar vertingesnis, nes primena, jog SSRS visada vykdė klastingą politiką ir žudė, trėmė nekaltus Lietuvos žmones. Kolegės kūryba yra verta aukščiausios Lietuvoje žurnalistinės Vinco Kudirkos premijos.
LŽS Kauno apskrities skyriaus
valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis
 

 

ISTORIKAS DOC. DR. ALGIRDAS JAKUBČIONIS REKOMENDUOJA ŽURNALISTĖS VIRGINIJOS SKUČAITĖS KNYGĄ „TRAUKINIO Į MIRTĮ PĖDSAKAIS" LŽS IR NŽKA KONKURSUI VINCO KUDIRKOS PREMIJAI GAUTI
Sveikintinas Virginijos Skučaitės siekis nušviesti tragišką Nepriklausomos Lietuvos paskutinio vidaus reikalų ministro Kazimiero Skučo likimą knygoje, kurioje yra daugybė mažai žinomų plačiajai visuomenei faktų ir net atskleistų istorinių paslapčių.
Į temos atskleidimą knygos autorė ėjo ilgai - 30 metų. Žurnalistinį tyrimą V. Skučaitė pradėjo nuo lemtingų Lietuvai 1939-1940 metų įvykių aptarimo, pagrindinį dėmesį sutelkdama į Sovietų Sąjungos vykdytą santykių su Lietuva bloginimo ir kartu dviveidišką politiką, kurią autorė atspindėjo iš esmės. SSRS sufabrikuotas sovietinių karinių įgulų Lietuvoje „karių grobimas ir jų žudymas" tapo pagrindiniu pretekstu 1940 m. birželio 15- osios SSRS ultimatumui Lietuvai. Jo pirmas punktas reikalavo suimti vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Saugumo departamento direktorių A. Povilaitį. Tačiau šis SSRS reikalavimas - suimti minėtus pareigūnus - turėjo ir gerai paslėptą tikslą - okupacijos išvakarėse palikti VRM ir Valstybės saugumo departamentą be vadovų, dezorganizuoti minėtų institucijų valdymą, įnešti sumaištį r taip užkirsti kelią galimam jų darbuotojų pasipriešinimui.
Anot V. Skučaitės, K. Skučą ir A. Povilaitį suėmė savi. Nustatyta ir tiksli suėmimo valanda - 1940 m. birželio 15 d. 18.45 val. Taigi, Vyriausybė skubėjo suimti savo pareigūnus iki sovietų įgaliotinio V.Dekanozovo atskridimo į Kauną.
Autorė, remdamasi liudininkų atsiminimais, aprašo, kaip buvo suimti K. Skučas su A. Povilaičiu, kaip kalinami Kaune ir išvežti tardyti į Maskvą. Priminsime, kad K.Skučas ir A.Povilaitis buvo išvežti į svetimą valstybę 1940 m. liepos 23 d., kai Lietuva dar nebuvo formaliai Sovietų Sąjungos sudėtyje, bet okupantui tai buvo nesvarbu.
Iš Maskvos centrinio FSB archyvo parsisiųsta K. Skučo baudžiamosios bylos kopija, tegul ir tik trečdalis jos (tiek leido FSB archyvas), įgalino autorę parodyti suimtojo tardymo eigą, išankstinį jo pasmerkimą sušaudyti. Knygoje pateiktas V. Skučaitės atliktas žurnalistinis tyrimas apie Maskvos kalėjimus, budelių kasdienybę, jų darbo metodus. Autorė pašnekovų lūpomis pateikia informaciją apie stalininius teismus, tiesos slėpimo nuo artimųjų apie sušaudytuosius metodiką, smulkiai aprašo specialiojo NKVD objekto „Komunarka" teritoriją, kurioje buvo užkasamos aukos. V. Skučaitei pavyko, kas itin reikšminga, nustatyti apytikslę ne tik K.Skučo, bet ir kitų sušaudytų aukštų Lietuvos pareigūnų užkasimo vietą. Tai suteikia knygai autentiškumo, emocionalumo. Kaip ir pateikti autorės užrašyti K. Skučo bendraamžių, su juo bendravusiųjų atsiminimai.
Rekomenduoju šią knygą V.Kudirkos premijai gauti, nes tai yra ne tik žurnalistinis tyrimas, bet ir reikšmingas indėlis, netgi šaltinis, į tragiškų šalies istorijos įvykių atskleidimą.
Istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis

 

 

 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-07-02 09:14
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media