2024 m. gruodžio 9 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Dialogai apie žiniasklaidą

*print*

Archyvas :: Prezidento A.Smetonos nurodytos penkios Lietuvos spaudos ydos

2010-07-15
 
Lietuvos prezidentas 1926-1940 m. Antanas Smetona (Nuotrauka iš istorinės prezidentūros Kaune archyvo)

Lietuvos prezidentas 1926-1940 m. Antanas Smetona (Nuotrauka iš istorinės prezidentūros Kaune archyvo)

 

Kiekviena šiandieninė valdžia yra nepatenkinta masinės informacijos priemonėmis, ypač laikraščiais, radijo ir televizijos laidomis, kurios kritikuoja valdančiuosius, kelia viešumon įvairias gyvenimo negeroves. Kaip buvo prieškarinėje nepriklausomoje Lietuvoje? Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas, docentas Andrius Vaišnys leidinyje „Spauda ir valstybė 1918 - 1940 m." pateikė Lietuvos prezidento Antano Smetonos (1874-1944) samprotavimus apie spaudą.

1932 metais Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, duodamas interviu žurnalui „Naujoji Romuva", „Vilties" laikraščio 25-mečio proga, nurodė penkias spaudos ydas:

1. Spauda per mažai lietuviška. Pretenziją A.Smetona grindė tuo, kad periodika per mažai domisi krašto reikalais, daugiau vietos skirdama užsieniui. Jei spauda nesiliaus be kritikos ir be saiko skleisti svetur formuluojamas idėjas, tai Lietuvai ims grėsti nutautėjimo pavojus.

2. Prasta kalba. Tai ne kartą A.Smetonos, nuolat reiškusio susirūpinimą lietuvių kalbos norminimu, akcentuotas priekaištas žurnalistams.

3. Spaudos etikos sąmonė labai silpna. Ši A.Smetonos mintis yra keistoka, žinant, kad Lietuvos spaudą ribojusi cenzūra žurnalistus vertė prisitaikyti.

4. Kompetetingų žurnalistų yra labai nedaug. Žurnalistai nedaug skaito, užtat daug rašo.

5. Inteligentiškumo stoka. Pasigendama tos judrios inteligencijos, to skaidraus dorovingumo ir to kūrybinio nusiteikimo, kurių dėka viskas nusakoma įdomiai, originaliai ir savarankiškai.

Prieškarinėje Lietuvoje oficialiai nebuvo žurnalistinės cenzūros, nes Konstitucija garantavo žodžio ir spaudos laisvę. Tačiau po 1926 metų valstybės perversmo spaudos cenzūra buvo įvesta tam tikrais teisės aktais. Docentas Andrius Vaišnys pastebėjo, kad „Reikalavimas apie kažką nerašyti pateisino veik visus ministrų ir premjerų veiksmus. Cenzūra vertė dienraščius tylėti, kai Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją, po to - Suomiją". (Mūsų svetainės „Komentaruose" pateikiama „Kauno dienos" žurnalistės, LŽS narės Vaidos Milkovos publikacija „Už spaudos laisvę kovojo kalėjime").

Vilniaus universiteto docentas Andrius Vaišnys teigia, kad tarpukario vyriausybių padarytos klaidos, bandymai pažaboti žinisklaidą, yra įspėjimas tiems, kurie dabartinėje Lietuvoje prabyla apie Seimo paleidimą arba būtinumą pažaboti „blogą" žurnalistiką.

 

Kaunozurnalistai.lt
Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-07-15 09:55
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media