Archyvas :: A.Šimkus: „Žiniasklaidai daro įtaką orumo nebuvimas“
Zenekos nuotraukoje: žurnalistas Antanas Šimkus
Viktorija Filipovaitė
Antanas Šimkus – žurnalistas, kurį galima tapatinti su keletu žiniasklaidos priemonių - Bernardinai.lt, „Šiaurės atėnai“, „Literatūra ir menas“. Kartu jis ir kūrėjas, laisvalaikiu kuriantis eilėraščius, kurie jau sugulė į dvi poezijos knygas („Skradžiai“, 1999 . ir „Sezonas baigtas“, 2010 m.).
Kultūrinės, intelektualiosios žurnalistikos atstovas taip pat rašo scenarijus lietuviškiems TV serialams. Kalbėdamas apie žiniasklaidą A. Šimkus pabrėžė, jog kompetetingą nuomonę gali pateikti tik kultūros tema. Žurnalistas pirmenybę teikia apie kultūrą rašantiems leidiniams ir portalams, nors sakosi besidomintis ir kitokiomis naujienomis.
„Pirmiausia iš portalų skaitau Bernardinai.lt, nes jame dirbu, tai natūralu. Domiuosi, ką rašo kiti dienraštinio tipo portalai: Delfi.lt, Alfa.lt, Lrytas.lt kokį kartą užsuku pasižiūrėt. Aš asmeniškai labiau mėgstu specifiškesnius portalus: culture.lt, kuriame surinkta „Literatūra ir menas“, satenai.lt - „Šiaurės atėnai“. Taip pat mėgstu rusišką svobodanews.ru, kultūrinį žurnalą „Metai“, žodžiu, kas pakliūva po ranka apie kultūrą, tą ir skaitau, man kultūra labiausiai patinka. Prenumeravau „Economist“ bandydamas kitokio pobūdžio leidinius.“
Ką manote apie žiniasklaidą Lietuvoje?
Žiniasklaidoje, ypač kultūrinėje, kuria aš domiuosi, yra nuoširdžių, gerų bandymų objektyviai pateikti informaciją, pagilinti žinias. Minusas, kuris, manau, nedaro mums garbės, yra manipuliatyvumas. Vis dėlto didžiąją dalį sudaro kažkokie dalykai, labiau nukreipti orientuoti žmogaus sąmonę, paveikti, kurie ne visada turi tikslą, dažniau kėslą. Manipuliatyvumas pakankamai gadina mano teigiamą požiūrį į žiniasklaidą, bet aš nenoriu sakyti, kad viskas yra blogai. Palyginti mūsiškę su užsienio žiniasklaida neturiu rimtos kompetencijos. Rusijoje, pavyzdžiui, kultūriniai dalykai pateikiami daug išsamiau, enciklopediškiau.
Esate kultūrinės, intelektualiosios žurnalistikos atstovas. Ar daug sutinkate intensyviai skaitančių žurnalistų?
Aš turiu draugų, dirbančių žurnalistinį darbą, tai tarp tų žmonių tokių yra. Jie skaito Daukantą, skaito viską, dalinasi informacija, bet patys savaime jie poetai. Marius Burokas, Gytis Norvilas, čia daugiau tie, kurie dirba kultūrinėj spaudoj. Dėl kitų negaliu sakyt.
Kokią įtaką tai turi žiniasklaidai?
Be abejo, teigiamą. Žmogus, kuris užsiima savišvieta, turi galimybę labiau nušviesti ir kitus.
Kokia Jūsų nuomonė apie dabartinės žiniasklaidos įtaką žmogui? Kas tuomet įtakoja žiniasklaidą?
Aš jau minėjau tą manipuliatyvumo aspektą. Jis yra pagrindinis. Čia kaip yra: reikia suformuoti nuomonę, ir tada visas kolektyvas formuoja kitam kolektyvui nuomonę. Tuomet sėdi visi praplautom smegenim ir nežino ką daryt. Tai yra blogai ir ši tendencija nesikeičia, o jei ir keičiasi, tai ne į gerąją pusę.
Žiniasklaidą paveikti galėtų (turbūt ir daro) pinigai. Tai būtų normalus dalykas, jeigu tai būtų atskirta. Žinoma, utopija, bet tarkim yra pinigai ir tais pinigais nėra kovojama prieš kitą žiniasklaidos priemonę. Yra pilna mūšių, kažkokių karų, kurie niekam garbės nedaro. Priedo, dar tie pinigai ateina iš kažkokio keisto šešėlio. Nors pinigai iš ten ir atsiranda. Kas dar daro įtaką žiniasklaidai? Pereinant į tuos moralinius, dvasinius dalykus – orumas, jo nebuvimas. Patys žurnalistai, jei jie suinteresuoti įteigti žinią, yra tik mechanizmo ratukas. Kažin ar tas mechanizmas yra žmogiškas. Mechanizmas niekada nebūna žmogiškas.
Jūsų manymu, dabartiniai žurnalistai objektyviai perteikia informaciją?
Taip, yra dalis žmonių, dalis žurnalistų. Aš galiu šnekėti apie Bernardinai.lt. Mes neesam galbūt patys geriausi, bet stengiamės tokiais būti. Mes žinome tam tikrus orientyrus, į kurią pusę eit. Taip “išlenda” asmenybės, kurios nėra žurnalistai: Donskis, apie sportą kalbant – Kesminas.
Kokia žiniasklaidos priemone Jūs pats labiausiai pasitikite?
Na, ko gero, aš turiu tam tikrus įpročius. Turiu galimybę pažiūrėti BNS, per televizorių „Panoramą“, nes komercinės televizijos jau turi bėdų su žinių pateikimu, o „Panorama“ dar bando kažkaip išlikt. Dar Bernardinai.lt - su analitika. Popieriniame variante nei „Respublikos“, nei „Lietuvos ryto“ beveik nebeatsiverčiu, kas patenka į internetą, ten pasižiūriu.
Kokių naujienų dabartinėje žiniasklaidoje pateikiama per daug ar per mažai?
Man, asmeniškai kiek per daug yra kriminalinių žinių, kurios dirgina, atkreipia dėmesį, bet kas už jų? Tai vis tiek kuria nepakantos atmosferą, dar kažkokius dalykus. Negaliu sakyti, kad yra tinkamai pateikiama kultūra. Daug yra sudedama spaudos pranešimų forma, todėl ypač trūksta analitikos. Galbūt reikėtų ir tų pačių kompetetingų žmonių pasisakymų apie politiką, jų galėtų būti truputėlį daugiau, truputėlį giliau. Labiausiai erzinantis yra kriminalinių žinių perteklius.
Dirbate žurnalistinį darbą neturėdamas žurnalistinio išsilavinimo. Jūsų manymu, tokios universitetinės studijos yra reikalingos?
Mano supratimu, taip. Aš tikiu ir žinau, kad tie, kas mokosi žurnalistikos fakultete, tikrai gauna specialiųjų žinių, prie kurių galėčiau pats kapstytis. Jaučiu kai kuriuos dalykus, kai reikia su laiku tvarkytis. Kadangi mėgstu pokalbius daryti, suprantu, kad jeigu žinai tam tikrą skirstyma, viskas yra paprasčiau.
Studijos yra reikalingos. Aš manau, kad iki gyvenimo galo nesijausiu šimtaprocentiniu žurnalistu, su pavydu nežiūriu, bet manau, kad tai yra reikalinga.
Komentarai (0)