2024 m. birželio 15 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Dialogai apie žiniasklaidą

*print*

Archyvas :: Mediaskopas: Regioninėje ir rajoninėje žiniasklaidoje daugiausiai kalbama apie užimtumą ir nedarbą, dėmesio kitoms lyčių lygybės temoms – minimaliai

2023-04-14
 
Žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas" atliko regioninės ir rajoninės žiniasklaidos analizę ir aptiko, kad iš plataus spektro su lyčių lygybe susijusių klausimų šalies rajonuose daugiausiai gvildenamos nedarbo, bedarbystės bei užimtumo temos. Nuo 2022 metų pradžios iki dabar šiomis temomis regioninėje ir rajoninėje žiniasklaidoje buvo rašyta 91,82 tūkst. straipsnių. Mažiausiai dėmesio žiniasklaidoje atkreipiama į moterų skurdo problemą (tik 144 straipsniai) bei tėvystės atostogų temą (1042 straipsniai).
„Lyčių lygybės spektro temos itin stokoja sklaidos žiniasklaidoje, o regioninėje ir rajoninėje žiniasklaidoje su lyčių lygybe susijusiai problematikai skiriama išvis mažai dėmesio", - teigia žiniasklaidos planavimo bendrovės „Mediaskopas" duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.
Šios analizės metu „Mediaskopas" tyrė, kiek regioninėje ir rajoninėje žiniasklaidoje skiriama dėmesio su lyčių lygybės siekiais ir politika susijusioms temoms pagal raktinius žodžius apie vyrų ir moterų užimtumą, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą, su vaikų priežiūra susijusius klausimus.
Nedarbas savivaldoje yra svarbi problema, todėl rezultatai, iš dalies, nestebina. Vyrai arba moterys išskirti tik 17 proc. žiniasklaidos straipsnių apie užimtumą, bedarbystę, nedarbą. Moterų nedarbas sudaro 70 proc. visų žiniasklaidos pranešimų. Nors pagal naujausius Užimtumo tarnybos duomenis, vyrų ir moterų nedarbo lygiai beveik susivienodino, moterų nedarbo problema vis dar nušviečiama plačiau, nes didesnis moterų nedarbas buvo viena iš užsilikusių pandemijos pasekmių visoje Europoje.
NEDARBĄ ANALIZUOJANT PAGAL KONKREČIAS GYVENTOJŲ GRUPES, ATSAKINGO NELIEKA
„Įdomu tai, kad jeigu bendrai savivaldos politikai daug šneka apie „užimtumo regione problemas ir reikalingą jų sprendimą", tai pradedant analizuoti pagal vyrų ir moterų nedarbą, politikai ir viešoji nuomonė apskritai dingsta. Iš to peršasi išvada, kad, kai bendrą problemą „nedarbas" pradedame skaidyti pagal skirtingas gyventojų grupes - nebėra, kas kalbėtų apie šių žmonių nedarbo problemų sprendimą. Bent jau tai neatsispindi žiniasklaidoje", - komentuoja V. Kairienė.
Peržvelgus visus pranešimus, kuriuose užimtumo ir nedarbo kontekste minimi vyrai ar moterys, galima išskirti dvi didesnes naujienų kategorijas: tai Užimtumo tarnybos statistika, kurioje išskiriamas vyrų ir moterų nedarbas, bei Vilniaus politikos analizės instituto parengtas 60 šalies savivaldybių gerovės indeksas, kuriame buvo vertinamas ir moterų/vyrų užimtumo santykis.
Atmetus pranešimus, kuriuose minimi vyrai ir/ar moterys, nedarbo bei užimtumo komunikacija regioninėje žiniasklaidoje atsiskleidžia per valstybinių įmonių (Sodra, VMI, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jau minėtoji Užimtumo tarnyba) ir politikų komunikaciją.
„Nemažas pranešimų grupes sudaro europarlamentarų komentarai apie užimtumo ir/ar nedarbo problemas, iš jų labiausiai matomi - V. Blinkevičiūtės ir V. Uspaskicho straipsniai. Tačiau tai pranešimai bendra tema, o atskirai vyrų ar moterų nedarbo bei užimtumo problemos ir jų sprendimai nėra aptariami politikų", - kontekstą apibūdina V. Kairienė.
SVARBU VERTINTI NE BENDRĄ STATISTIKĄ, O PAGAL SKIRTINGAS GYVENTOJŲ GRUPES
Pasak lygių galimybių integravimo ekspertės Rūtos Juodelytės, ši žiniasklaidos analizė pabrėžia, kad užimtumo, nedarbo, skurdo ir kitais susijusiais klausimais būtina kalbėti ne bendrai, o pagal atskiras žmonių grupes, atsižvelgiant į jų lyties, amžiaus, tautybės, negalios ir kitus tapatybės bruožus.
„Kai nagrinėjame ne bendrus duomenis, o žiūrime pagal lytį, matome, kad moterys ir vyrai gali nedirbti dėl labai skirtingų priežasčių. Moterys gali nedirbti dėl šeiminių įsipareigojimų, gausių šeimų, būtinybės prižiūrėti vaikus, dėl paslaugų stokos arba sunkaus jų prieinamumo, pavyzdžiui, autobusiukai nesurenka vaikų ir sunku juos nuvežti į ugdymo įstaigas. Vyrai nedalyvauja darbo rinkoje dažniau dėl su sveikata susijusių priežasčių, įvairių priklausomybių, galų gale dėl didesnio nusikalstamumo vyrai visai iškrenta iš darbo rinkos. Be to, vyrai labiau negu moterys linkę užsiimti nelegalia veikla. O jei nagrinėtume užimtumo sritį pagal lytį ir amžių, galimai pamatytume dar kitas problemas, nes, pavyzdžiui, vyresnis amžius darbo rinkoje yra neigiamas veiksnys, dėl kurio sunkiau susirasti darbą,", - komentuoja R. Juodelytė iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos.
Neseniai savivaldybių lyčių lygybės žemėlapį parengusi R. Juodelytė sako, kad pagrindinė savivaldybių problema - duomenų pagal lytį (ir kitus tapatybės bruožus) neskirstymas.
„Kad spręstųsi moterų ir vyrų problemos darbo rinkoje ir mažėtų lyčių nelygybės, labai svarbu ir žiniasklaidai, ir kitiems komunikuojantiems vadovautis ne bendrąja, o diferencijuota statistika. Apie užimtumą būtina kalbėti pagal lytį ir kitus tapatybės bruožus, nes už to slypi skirtingos priežastys ir reikia skirtingų sprendimo būdų. Esu peržiūrėjusi ne vieną savivaldybių plėtros ar veiklos planą ir juose bedarbystė yra bene vienintelis aspektas, kuris būna išskirtas pagal lytį. Tai, žinoma, džiugina. Pastebėjau, kad kai kuriose savivaldybėse moterų ir vyrų užimtumo statistika labai panaši. Vadinasi, reikia žiūrėti giliau, pavyzdžiui, per amžiaus, negalios ir kitas charakteristikas. To nesu pastebėjusi. Taip pat turint statistiką, kad vyresniame amžiuje sunkiau įsidarbinti, galima įgyvendinti konkrečias priemones šiai problemai spręsti", - komentuoja R. Juodelytė.
APIE MOTERŲ SKURDĄ IR TĖVYSTĖS ATOSTOGAS RAŠOMA MINIMALIAI
Apie moterų skurdą rajoninėje žiniasklaidoje kalbama itin mažai, nors nacionaliniai duomenys rodo, kad 1 iš 4 moterų Lietuvoje susiduria su skurdo rizika, o pensiniame amžiuje - net 42 proc. moterų gyvena skurde.
„Jeigu žiniasklaida nekalba apie moterų skurdą, galbūt nemato tame problemos. Vis tik grupės, kurios patenka į didesnę skurdo riziką, yra 65 metų amžiaus ir vyresnės moterys, bedarbiai, o labiausiai skursta vieniši asmenys, vieniši tėvai (dažniausiai - mamos), pensininkai - visa tai dažniau liečia moteris. Ir dėl mažesnių gaunamų pajamų, dėl mažesnių pensijų moterys dažniau linkusios skursti", - atkreipia dėmesį R. Juodelytė.
Kita tema, kuriai rajoninėje žiniasklaidoje skiriama nepakankamai dėmesio - tėvystės atostogos.
„Nuo šių metų pradžios leidžiama vieną mėnesį tėvystės atostogų išskaidyti per tris mėnesius nuo vaiko gimimo. Tai - didelis žingsnis siekiant labiau subalansuotos visuomenės, didesnio darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo. Šis įstatymo pakeitimas leidžia tėčiams užmegzti glaudesnį ryšį su gimusiu vaiku (kas yra labai sveika pačių vyrų psichinei ir fizinei sveikatai), o mamoms - nepervargti, geriau save realizuoti profesinėje veikloje. Tačiau rajoninėje žiniasklaidoje neatsispindi šios naujovės reikšmė - apie ją beveik nekalbama", - pastebi R. Juodelytė.
Žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas" analizę atliko kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Pirmą kartą sudarytas Lietuvos savivaldybių lyčių lygybės žemėlapis atskleidė, kad Lietuvoje trūksta statistikos ir kitų duomenų, atskirtų pagal lytį. Žiniasklaidos analizė leidžia pamatyti, kaip šis trūkumas atsispindi viešojoje informacijoje.
Šios analizės metu „Mediaskopas" ištyrė visus regioninei ir rajoninei žiniasklaidai priskiriamus interneto portalus ir spausdintus leidinius, iš viso 260 šaltinių, laikotarpiu nuo 2022 metų pradžios iki dabar.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-04-14 11:25
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media