Antanas Andrijonas – tarptautinio autoralio “Kauno ruduo 2020” veteranų ekipažo, pasiekusio geriausią rezuktatą PR-3 “Pobeda” M-20 klasėje, šturmanas, laimėjęs Leontijaus Potapčiko atminimo taurę, 2020 m.

Antanas Andrijonas,

Gelgaudiškis

Kartais manęs lyg ir paklausia: išleidai keletą eilėraščių rinkinių, rašai dainas, o tavo žurnalistinėje kraitelėje tiek daug temų apie automobilius? Gal šiandien proga apie tai pasakyti.

1978 metų vasarą su tik ką Vilniaus universitete įgytu žurnalisto diplomu nuėjau į Pilies skersgatvyje grafų Olizarų rūmuose įsikūrusią „Vakarinių naujienų" redakciją, kuriai vadovauti liepos viduryje pradėjo Česlovas Juršėnas. Ten ir prasidėjo: po metų iš sekretoriato buvau pervestas į Miesto ūkio ir buities skyrių, kur man ir „užkabino" rengti savaitinį saugaus eismo rinkinėlį „Raudona, geltona, žalia". Temų šiai veiklai Vilniuje nestigo: gausybė autoūkių, autobusų, troleibusų ir taksi parkai, „Autoservisas", Automėgėjų draugija, miesto ir respublikinė autoinspekcijos valdybos, Automobilių transporto ir plentų ministerija... Prie Lietuvos žurnalistų sąjungos veikė automobilizacijos temomis rašančių žurnalistų sekcija „Presautoklubas" (pirm. Algimantas Semaška), tapau jo nariu. Įsijungiau į Automėgėjų draugijos Vilniaus miesto tarybos veiklą (ten buvo Senovinių automobilių sekcija). Respublikinė valstybinė automobilių inspekcija (VAI) leido žurnalą „Keliai, mašinos, žmonės", visuomeninis redaktorius buvo A. Semaška, jam reikėjo mūsų straipsnių. Respublikinė VAI kasmet rengė konkursus saugaus eismo tema, juose dalyvaudavo Lietuvos radijas, televizija, laikraščiai ir žurnalai (respublikiniai, miestų ir rajonų).

„Presautoklubas" organizavo pažintines keliones į Rygos (1984 m. spalis), Minsko, Maskvos (1984 m. birželis), Toljačio, Zaporižės (1985 m. birželis), Lvivo (1985 m. birželis), Lucko (1985 m. birželis), Naberežnyje Čelny automobilių gamyklas. Aplankėme Rygos mikroautobusų „Latvija" gamyklą, Minske - motociklų gamyklą, susipažinome su „Presautoklubo" žurnalistais, Maskvoje apžiūrėjome Lichačiovo vardo „Zilų" ir „Moskvič" autogamyklas, pabuvojome Dmitrovo automobilių bandymų poligone, Zaporižėje pamatėme lengvųjų automobilių „Zaporožec" gamybos konvejerius, Lvive - autobusų, Lucke - lengvųjų visureigių. Naberežnyje Čelny gamykla pradėjo gaminti sunkiasvorius „Kamazus".

1982 metais „Presautoklubas" pradėjo organizuoti lengvųjų automobilių keliones Europos socialistinių šalių keliais. Tų kelionių metu buvo numatyta parengti žurnalistų knygą dviem temomis - automobilizacijos ir turizmo. Nuosavais automobiliais, 5-3 mašinų grupėmis, vasaros atostogų laiku keletą metų keliavome Lenkijos, tuometinės Čekoslovakijos, Rumunijos, Bulgarijos, Vengrijos, Vokietijos demokratinės respublikos (VDR) keliais. 1987 metais pasirodė šių kelionių knyga „Automagistralė E", kuri daugeliui iš mūsų tapo pirmaja žurnalistinėje karjieroje.

1987 metais su Lietuvos automėgėjais keliavome pas kolegas Taline, 1988 metais - į saugaus eismo varžybas Belystoke (Belovežo girioje), o 1989 metų rugpjūtį mūsų ekipažai pasuko jau į Vengriją, kur prie Budapešto, Hungaroringo trasoje, vyko „Formulės-1" pasaulio čempionato vienas etapų (rugpjūčio 11-13 d.), 1993 metų rugpjūtį - į pasaulio automobilių ralio etapą „1000 ežerų" Suomijoje. 1990 metų lapkričio 30 dieną Lietuvos automėgėjų draugija Vilniuje įsteigė LIONS klubą (pagal Suomijos modelį), o 1991 metų pavasarį Kaune surengė automobilių varžybas neįgaliesiems. Žurnalistas Vytautas Kvietkauskas šiam renginiui įsteigė savo šeimos prizą.

2003 metų pavasarį jau Automobilių kelių direkcijoje prie Susiekimo ministerijos dirbęs istorikas Antanas Čereška pasiūlė parašyti knygelę apie saugų eismą. Taip ir pavadinom - „Trumpai apie saugų eismą" (recenzavo doc. Gražvydas Paliulis) - knygelė pasirodė tais pačiais metais. Tai bene vienintelė mano knygelė, kuri pasirodė be autoriaus pavardės („Kad nesunervintų profesorių, kuriems nebuvo pasiūlyta rengti šį leidinį").

O nuo 2006-ųjų jau pats dirbau Automobilių kelių direkcijoje ir su kolegomis bei bendraminčiais išleidome net keletą knygų automobilių istorijos ir Lietuvos kelių tema (tarp jų - „Žvilgsnis į Lietuvos kelių istoriją" (2013), „Lietuvos kelių muziejus" (2015). Prie turizmo automobiliais priskiriu savo reprezentacinę knygą Šakių kraštui „Sūduvos šiaurė. Šakiai" (2018). Į tą „kraičio skrynią" sudėjau dar keletą knygų apie automobilių sportą - „Greičiu liepsnoję metai (2015), 5-ąją kolektyvinę iš serijos „Nuo rato iki greičio rekordų" (2022)...