Aktuali informacija

Pirmadienį į Lietuva atvyksta Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič. Antradienį D. Mijatovič Seime vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje skaitys pranešimą tema „Žiniasklaidos laisvės kaina: ką šiandieną turime padaryti".

Tarptautinę konferenciją „Pilietiškai atsakingos žiniasklaidos ugdymas ir visuomenės teisė žinoti" bendrai organizuoja Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Kultūros ministerija. Šia tema savo patirtimi dalinsis Lietuvos Latvijos, Estijos ir Baltarusijos žiniasklaidos bei teisės ekspertai, svarbiausių Lietuvos potilinių institucijų atstovai. Kaip žinia, Lietuva ESBO pirmininkavo 2011 metais ir vienu prioritetų buvo pasiūliusi žodžio laisvės stiprinimą. Daugelio tarptautinių organizacijų universaliai pripažįstama, kad saviraiškos laisvė, teisė gauti informaciją bei žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra esminiai tvarios demokratinės visuomenės elementai. Nepriklausoma ir laisva žiniasklaida yra lyg lakmusas valstybės demokratinei sistemai įvertinti.

Šiemet Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, ji lapkričio mėnesį paragino puoselėti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą skaitmeninėje aplinkoje. Antradienį Seime vyksiančio renginio išvakarėse kultūros ministras Šarūnas Birutis pažymėjo, kad šiandien žiniasklaida susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia naujų formų skaitmeninės žiniasklaidos atsiradimas ir vis didėjanti tarpusavio konkurencija sektoriuje.

Kultūros ministras Š. Birutis išskiria ir vieną aktualiausių profesinei žurnalistų bendruomenei problemų. Anot jo, pati žiniasklaida taip pat susiduria su išoriniais veiksniais, kurie įtakoja informacijos laisvę bei žiniasklaidos pliuralizmą - tai ir ne visada tinkamas politinis poveikis, finansinis ar ekonominis spaudimas bei konkurencija dėl naujų verslo modelių atsiradimo. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius kaip vieną aktualių problemų išskiria ir Lietuvos teisinės sistemos problemą adekvačiai vertinti galimus pažeidimus žodžio laisvės srityje. Ypač atkreiptinas dėmesys į konkrečias bylas, kuriose teisinės institucijos daro ypač skaudžias klaidas, dėl kurių kyla reali grėsmė vienai pagrindinių žmogaus teisių - saviraiškos laisvei.

Šiuo metu Lietuvos žurnalistų bendruomenę ir žiniasklaidos ekspertus viešai išsakyti savo nuomones apie žiniasklaidos padėtį verčia ir taip vadinama valstybės paslapties nutekinimo istorija, kuomet niekuo neįtariamas naujienų agentūros BNS žurnalistes išduoti savo informacijos šaltinius vertė teisėsaugos institucijos, kurių veiklą koordinuoja prokuratūra. Taip pat buvo atliekamos kratos. Šie veiksmai teismo buvo pripažinti neteisėti.

„Žurnalistų teisės ir laisvės, jiems verčiantis profesine veikla, yra fundamentalios demokratinėje valstybėje. Tikiu, kad visai neseniai  Lietuvoje kilęs skandalas dėl teismo įpareigojimo žurnalistui atskleisti informacijos šaltinį, paskatins mus priimti sprendimus dėl efektyvesnės informacijos šaltinio apsaugos. Tam pritaria aukščiausi valstybės pareigūnai, o konkrečių įstatymų projektų svarstymas Seime jau buvo pradėtas" - sako Š. Birutis.

ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei yra ne kartą atkreipusi dėmesį į žodžio laisvės padėtį Lietuvoje. Tokios reakcijos sulaukia ne tik konkretūs pažeidimai, bet ir iki šiol galiojančios ypač griežtos kriminalinės bausmės už pernelyg aštrią asmenų ar institucijų kritiką, dėl ko privataus kaltinimo tvarka galima kelti baudžiamąsias bylas bet kuriam piliečiui dėl galimo įžeidimo ar šmeižto.

LŽS informacija