Aktuali informacija

Maironio lietuvių literatūros muziejus ir Bronio Railos šeima kviečia birželio 26 d. palydėti į paskutinę kelionę išeivių žurnalistą, rašytoją, kritiką Bronį Railą (1909-1997) bei jo žmoną Danetą (1910-2010).

11 val. vyks atsisveikinimas su Broniu Raila ir jo žmona Daneta Mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Aukštaičių g. 6, Kaune).

12 val. ten pat šv. Mišias aukos monsinjoras Vytautas Grigaravičius. Laidotuvės - Petrašiūnų kapinėse, Rašytojų panteone.

15 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyks rašytojo atminimui skirta popietė, kurioje dalyvaus rašytojo dukros Neringa ir Undinė Railaitės bei anūkės Nida ir Gina, Kauno vicemeras Simonas Kairys, Vilniaus universiteto hum. m. dr., profesorius Aleksandras Krasnovas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, žurnalistas Domas Šniukas; rašytojas Petras Palilionis, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, MLLM Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė, Nacionalinio dramos teatro direktorius, aktorius Egidijus Stancikas.

Renginio metu gros Valstybinis Vilniaus kvartetas: Audronė Vainiūnaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas), Augustinas Vasiliauskas (violončelė).

Maironio lietuvių literatūros muziejuje bus galima susipažinti su rašytojui skirta paroda „Dialogas su lietuviais".

Finansinę paramą skiria Neringa ir Undinė Railaitės.

www.maironiomuziejus.lt

Bronys RAILA  

Jis gimė 1909 03 23 (10)  Plaučiškių k., Rozalimo vls., Panevėžio aps. - 1997 04 13 Los Andžele, JAV), žurnalistas, rašytojas. 1927-32 studijavo Kauno un-te lietuvių, rusų ir anglų kalbas ir literatūrą bei teatro meną, 1932-34 Kauno konservatorijoje - muziką ir dainavimą. 1939 baigė Paryžiaus un-to Aukštųjų tarptautinių mokslų in-tą (studijavo teisę, tarptautinę teisę, diplomatijos istoriją). 1940 išvyko į Vokietiją, 1942 grįžo į Lietuvą. 1944 pasitraukė į Prancūziją, 1948 persikėlė į JAV.

1923 metais pradėjo bendradarbiauti dienr. „Lietuva". 1928-30 buvo „Trečio fronto", „Studento", „Žaizdro" redakcijų narys, 1932-37 ir 1939-40 - Kauno valstybės radiofono spaudos apžvalgos redaktorius ir pranešėjas, 1936-37 - „Mūsų krašto" bendradarbis, 1937-39 - „Lietuvos aido" spec. korespondentas Paryžiuje ir V. Europoje. 1939 - žurn. „Vairas" redakcijos sekretorius, 1939-40 -„Lietuvos aido" dieninės laidos užsienio politikos redaktorius, 1942-44 - Šiaulių savaitr. „Tėviškė" teatro kritikas. Nuo 1949 buvo „Vienybės" redaktorius (Brukline), 1950-51 - žurn. „Nemunas" redakcinės kolegijos narys, Lietuvos rezistencinės san¬tarvės žurn. „Santarvė" vienas iš steigėjų ir redakcinės kolegijos narių.

Daugiausia rašė Lietuvos užsienio ir vidaus politikos, kalbos ir žurnalistikos, dailės, teatro kritikos temomis. Pasirašydavo kriptonimu Br. R., slapyvardžiais A. Daumantas, A. Valkiniškis, Jurgis Lengvenis, Algis Daujotas, J. Pajauta ir kt. Buvo „Keturių vėjų", „Trečio fronto" grupių narys. Išleido eilėraščių rinkinį „Barbaras rėkia" (1930), publicistikos knygas „Tamsiausia prieš aušrą" (1960), „Iš paskendusio pasaulio" (1962), „Laumių juosta" (1966), „Tave mylėti tegalima iš tolo" (1986), „Kryžkelės" (1989), „Kodėl antraip?" (1991), „Kitokios Lietuvos ilgesys" (1993), „Kuo alsavom" (1994), „Rašalo ašaros" (1995), „Nuo vakarykštės iki rytdienos" (1996), „Liudininko poringės" (1997) ir kt. Už knygą „Rašalo ašaros" 1996 paskirta V. Kudirkos premija.