2024 m. birželio 22 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktuali informacija

*print*

Archyvas :: DĖL ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIŲ UŽVALDYMO IR GRĖSMIŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMUI

2023-10-18
 
LR Seimo kultūros komitetui
LR Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui
LR Kultūros ministerijai
Lietuvos radijo ir televizijos komisijai

2023 10 16
Vilnius

DĖL ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIŲ UŽVALDYMO IR GRĖSMIŲ VISUOMENĖS INFORMAVIMUI

 

Šiuo raštu norime informuoti, jog 2023 metų spalio pradžioje LŽS gavo informaciją, kad Rokiškio rajone į vieno asmens valdymo įtaką perėjo abu šio rajono leidiniai - „Gimtasis Rokiškis" ir „Rokiškio sirena". Vienas asmuo tapo faktiniu ir juridiniu abiejų žiniasklaidos priemonių valdytoju ir vadovu. Jis turi abiejų žiniasklaidos priemonių kontrolinio paketo akcijas arba turi notaro patvirtintus įgaliojimus valdyti kitų akcininkų turimas akcijas. LŽS pasiekė žinios, jog yra atleistos šių abiejų leidinių redaktorės (jos tai pranešė ir viešai). Vietoje jų faktiniu redaktoriumi ir už turinį atsakingu asmeniu tapo minėtas akcininkas. Tokiais žingsniais buvo sukurta situacija, prieštaraujanti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir įvairovės bei atsirado Rokiškio rajono žiniasklaidos rinkos monopolizavimo ir dominavimo vietos rinkoje situacija. Dėl įstatymų sprangų ir nenumatytų teisinių mechanizmų faktiškai turime situaciją, jog kitų žiniasklaidos priemonės akcininkų įgaliojimus valdyti leidinį (leidinius) turintis asmuo išvengia konkurencijos principų pažeidimo ir koncentracijos rinkoje tyrimo dėmesio, neprivalo deklaruoti įgaliojimais faktiškai valdomos žiniasklaidos nei VIRSIS (www.virsis.lt) sistemoje, nei kur kitur.
Dar 2016 metais Lietuvos žurnalistų sąjungos Taryba sulaukė daugiau nei bet kada informacijos apie vietinių žurnalistų ir spaudos patiriamą spaudimą. Ypač pavojinga tendencija tapo rajonų valdžios atstovų ir neskaidraus verslo bandymas prieš rinkimus perimti laikraščių turinio kontrolę, spausti reklamos užsakovus. 2016 metų rugsėjo pabaigoje LŽS gavo grupės Šakių rajono savivaldybės tarybos narių raštą apie nerimą keliančius signalus UAB „Dimstis" ir laikraštyje „Valsčius". Atsižvelgdama į grėsmingus atvejus Šakių ir kituose rajonuose LŽS Taryba vienbalsiai priėmė nutarimą "Dėl nelegalių būdų ir įstatymų spragų, leidžiančių politikams užvaldyti žiniasklaidos priemones". Šiuo sprendimu buvo kreipiamasi į LR Seimą su raginimu peržiūrėti Visuomenės informavimo įstatymą ir numatyti saugiklius, kurie neleistų politikams ar valdžios atstovams kontroliuoti žurnalistus ir žiniasklaidos priemones.
Pasinaudojus „įgaliojimų" metodu žiniasklaidos akcininkų funkcijas perimdavo tretieji asmenys, kurie formaliai nebūdami nei žiniasklaidos priemonių darbuotojai, nei savininkai visgi faktiškai kontroliavo redakcijų kuriamą turinį. Šakių rajono laikraščio „Valsčius" valdymo perėmimas pasinaudojus neaiškiomis aplinkybėmis gautais įgaliojimais tapo beprecedentiniu atveju - nesitaikstydami su tokia situacija redakciją paliko vadovai ir žurnalistų branduolys. Deja, 2016 metų spalį niekaip nereagavo nė viena valdžios institucija, nors viešai paskelbta informacija aiškiai rodė, jog vienas asmuo dėl neaiškių tikslų perėmė laikraščio valdymą.
Todėl LŽS Taryba minėtame nutarime atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais Lietuvoje vykstantys žiniasklaidos rinkos monopolizavimas, akivaizdžiai mažinantis visuomenės informavimo pliuralizmą ir sukuriantį prielaidas žiniasklaidos priemonių panaudojimui prekybai poveikiu.
Nurodėme teisės aktų spragas į situacijas, kuomet žiniasklaidos priemones (jų redaktorių ir vadovų paskyrimą ir atleidimą, kito personalo klausimus, redakcijos turinį ir panašiai) faktiškai turėdami kitų akcininkų įgaliojimus realiai valdo konkretūs asmenys, kurie akcininkams Visuomenės informavimo įstatyme numatomų prievolių tiesiogiai neatlieka ir nėra įpareigoti. Štai Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, į kurias būtina atkreipti dėmesį:

 22 straipsnis reglamentuoja, kas yra ir kas negali būti Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir jų dalyviai. Numatyta, kad viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti:

1) valstybės institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, jos institucija ar įstaiga;
2) savivaldybių institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra savivaldybė, jos institucija ar įstaiga;
3) bankai ir jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys;
4) politinės partijos.

 Pastaba. Įstatyme nėra nieko pasakyta, kad kokie nors apribojimai taikomi jau kitas žiniasklaidos priemones toje pačioje rinkoje ar jos dalyje valdantiems asmenims, kurie faktiškai gali monopolizuoti rinką arba užimti dominuojančią padėtį.

24 straipsnis. Duomenų ir informacijos apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų veiklą teikimas ir skleidimas
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau - Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus, atnaujinami kai kurie duomenys ir informacija apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, taip pat apie jų veiklą.

 Pastaba. Šioje sistemoje nėra privaloma registruoti ar kitaip deklaruoti asmenis, kurie turi įgaliojimus valdyti akcijas žiniasklaidos priemonėje.

29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
1. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių.
2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.
3. Smurtinio ir erotinio pobūdžio viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams taikomi šio ir kitų įstatymų ar teisės aktų nustatyti apribojimai.

 Pastaba. Nors šiame straipsnyje yra numatyta, kad „šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje", tačiau nėra numatyta jokios tvarkos ir realių mechanizmų, kaip įgyvendinti šią pareigą. Taip pat nurodoma, kad „dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu". Tačiau ir šiuo atveju nė vienas įstatymas nenurodo jokios aiškios tvarkos ir principų, kaip tokios aplinkybės ir situacija nustatoma konkretaus rajono ar miesto teritorijoje veikiančios žiniasklaidos atveju. Juo labiau nėra aiški situacija, kuomet realiai žiniasklaidos priemones valdo ne akcininkai, o jų vardu veikiantis įgaliotiniai.

2008 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žiniasklaidos sutelkimo ir pliuralizmo Europos Sąjungoje (2007/2253(INI)) ragina ES valstybes nares išsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą, užtikrinant, kad visi piliečiai galėtų naudotis laisva ir įvairia žiniasklaida ir kad pliuralistinė žiniasklaidos sistema yra būtina demokratiniam Europos socialiniam modeliui toliau gyvuoti. Dokumente pažymima, kad „žiniasklaidos sistemos vystymąsi vis labiau skatina orientacija į pelną, ir todėl adekvačiai neužtikrinami visuomeniniai, politiniai arba ekonominiai procesai arba žurnalistų elgesio kodekse numatytos vertybės". Todėl siekiant „užtikrinti prieigą, konkurenciją, kokybę ir vengti žiniasklaidos nuosavybės koncentracijos ir politinės valdžios interesų konfliktų, dėl kurių daroma žala laisvai konkurencijai, vienodoms veiklos sąlygoms ir pliuralizmui, valstybių valdžios institucijos turi užtikrinti žurnalistų ir redaktorių savarankiškumą". Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarbu parengti redaktorių chartijas, kurios užkirstų kelią savininkų, suinteresuotųjų šalių arba kitų institucijų kišimuisi į naujienų turinį. Lietuvoje tokia praktika kol kas nesuformuota.
Atsižvelgdami į rašte išdėstytas aplinkybes ir grėsmes, konstatuojame, kad savo veikla ar neaiškiomis intencijomis galintys užvaldyti žiniasklaidos priemones asmenys taip pat gali jas panaudoti dezinformacijos bei kitais nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiais tikslais. Tokie asmenys ar net nedraugiškos Lietuvai valstybės gali pasinaudoti esančiomis teisės aktų spragomis ir realiai perimti žiniasklaidos priemonių bei jų turinio kontrolę (kai kuriais atvejais ir dominuojančią ar monopolistinę padėtį konkrečioje teritorijoje).
Prašome inicijuoti bendrą Seimo komitetų (Kultūros komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) posėdį dėl šios situacijos ir galimų jos sprendimo būdų.

 

Alvydas Balčiūnas
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas

Skirmantė Javaitytė

Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkė

Vilma Marciulevičiūtė

Regioninių televizijų asociacijos pirmininkė

Dainius Radzevičius

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

Liudas Ramanauskas

Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos direktorius

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-10-18 11:45
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media