Jaunojo žurnalisto užrašai

Vakaris Vingilis/ Kiekvienais metais artėjant jų pabaigai apmąstome praėjusius metus. Būna ir nusivylimų, ir džiugių pasiekimų. Daugybė žmonių po tokių apmąstymų išsikelia sau naujametinius tikslus, kurie dažniausiai ir prasideda būtent nuo naujųjų pradžios. Nors daugelis psichologų tokį žmonių elgesį vertina gana skeptiškai, tačiau naujametinių tikslų kėlimasis gana gajus. Dažnai planai taip ir nebūna įgyvendinti ar tiesiog nutraukiami, tik pradėjus juos vykdyti. Apie tokius tikslus kalbamės su Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų klubo narėmis Evelina Masevičiūte bei Aiste Pugačiauskaite.

Ieva Norušytė/ Išgirdau jos vardą pirmąkart, kai perskaičiau knygą „Haris Poteris ir išminties akmuo“. Knyga labai sudomino. Ją gavau per prieš metus per Velykas, o padovanojo Velykų triušiukas. Kai tik atsiverčiau ir pradėjau skaityti, nebuvo tokia įdomi. Bet, kaip mano mama sako, „nevertink knygos tik pagal viršelį ar pirmą puslapį“. Dabar supratau, ką šis posakis reiškia. Pabaigusi pirmą knygą, ėmiausi antros, trečios, ketvirtos. Skaitant penktą dalį, vidury jos sustojau... Ir taip pasibaigė šių knygų skaitymas. Tada ėmiausi filmų, kurie buvo pastatyti pagal šias knygas ir kuriuose vaidina ji, mano mėgiama aktorė.

Ieva Norušytė/ Žana, kaip pati ji pasakojo, vaikystėje siekė gimnastės karjeros. Po metų ir po išgirstos frazės, kad "tokios silpnos mergaitės šita sporto salė dar nematė", teko atsisakyti gimnastės karjeros, apie savo pirmuosius žingsnius sporto pasaulyje pasakoja Žana Skridlienė. Dabar ji dirba Lietuvos vaikų ir jaunimo centre plaukimo trenere. Iš pradžių niekada nesiseka, sako pašnekovė. Paklausta apie plaukikės karjerą, moteris pasakoja, kad būdama maždaug dešimties metų, sėkmingai plaukė, gerino Lietuvos rekordus, taip pat buvo Lietuvos rinktinės narė. Plaukimas jai sekėsi puikiai. Toliau savo gyvenimą siejo su plaukimu.

Liepa Norvaišaitė/ Apsilankiau komiksų ir iliustracijų būrelyje, kuris veikia Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. Ten pakalbinau keletą būrelio narių. Moksleivius šiuolaikinės iliustracijos ir komiksų moko Algimantas Žadeikis. Ne tik sužinojau apie šią veiklą daugiau, bet ir susipažinau su jaunaisiais komiksų kūrėjais Aušrine, Herkumi, Milda bei Ūla./ Kaip susidomėjote iliustracijomis ir komiksais?/ Aušrinė: Aš piešiu nuo vaikystės, nuo darželio laikų. Mokykloje man patiko iliustruoti visokiausias knygas per pamokas. Taip nusprendžiau lankyti dailės būrelį./ Herkus: Man labai patiko piešti. Tiesiog./ Kaip susiradote šį būrelį?/

Liepa Norvaišaitė/ Prieš kiek daugiau nei 2 metus įvyko mano pirmasis apsilankymas laidoje "Labas rytas, Lietuva". Turbūt klausite: kaip ir kodėl aš čia patekau? Į šią laidą mane pakvietė mūsų zumbos trenerė Kamilė. Iš kur ji gavo leidimą pasirodyti eteryje, nežinau. Apie tai mums nepasakojo. Kai tik trenerė pranešė apie galimybę sudalyvauti "Labas rytas, Lietuva" laidos filmavime, pranešiau apie tai tėvams. Jie labai nustebo, tačiau iškart sutiko. Labai nudžiugau. Trenerė, gavusi dar keleto mergaičių tėvų sutikimus, mus išmokė šokio, su kuriuo ir pasirodėme eteryje. Šis mūsų šokis buvo vienas temperamentingiausių mano išmoktų.

Ugnė Jurkevičiūtė/ Iki pirmos klasės turėjau ilgus plaukus. Kai buvau mažesnė, labai norėjau juos auginti. Klasėje buvo tik kelios mergaitės trumpais plaukais, todėl nusprendžiau ir aš nusikirpti. Buvo gana baisu, nes nelabai pasitikėjau savo kirpėja ir bijojau, kad nukirps kreivai. Galvojau, kad man netiks ir atrodysiu negražiai. Įsivaizdavau, kad visoms mergaitėms trumpos kasos yra gražios, tik ne man. Bet vis vien nusprendžiau nusikirpti. Ir gavosi gana gražiai. Kai nuvažiavau į mokyklą, visi buvo gana tylūs, niekas nepastebėjo, išskyrus mano drauges, kurios iškart pradėjo girti. Mokytoja irgi nepamatė, nors ir nemaniau, kad pamatys.

Girmantė Zolubaitė/ Daugelis darboviečių šventiniu metu sugalvoja visokių idėjų, kad šventė būtų ypatingesnė. Taip nutiko ir mano mamos darbe. Jos kolektyvas sugalvojo surengti proginės "Klausimėlio" laidos filmavimą, skirtą artėjančiai buhalterio dienai. Rugpjūčio 8 d. į Vilniaus mokesčių inspekciją buvo pakviesti ten dirbančių žmonių vaikai. Tai aš, mano brolis Dovydas ir sesė Alvilė. Vėliau prie mūsų prisijungė ir penkerių metų mergaitė Elzė. Mano mama dirba skyriaus vedėjos pavaduotoja.

Girmantė Zolubaitė/ Jaunųjų žurnalistų klube renkasi vaikai, norintys išbandyti savo jėgas žurnalistikoje arba tiesiog turiningai praleisti laiką. Vienas iš tokių vaikų esu aš. Ir lankau šį klubą jau trečius metus. Per tiek laiko kiekvienas pasiekimų prisirinktų per akis. Tai ir šiame tekste rašysiu apie savo tris pasiekimus praėjusiais metais. Pirmasis pasiekimas – tekstas publikuotas šios vasaros ,,Laimiuko’’ žurnale. Tekste buvo pasakojama apie mano įspūdžius, patirtus paskutinę dieną prieš karantiną. Juos patyriau, tikriausiai viename iš nedaugelio, tą dieną dar bedirbančiame muziejuje.

Jokūbas Stefanovič/ Dabar dėl COVIDo karantinas, ir visi turi sėdėti namuose (bet ne visiems norisi). Dauguma žmonių, negaledami išeiti į lauką užmušinėja laiką valandų valandomis žiūrėdami feisbuką arba teliką, arba sėdedami kompe. Bet kai kurie žmonės neturi nei feisbuko, nei kompo, nei išmaniojo. Tai ką jie daro per karantiną? Nuobodžiauja? Ogi ne! Kas neturi mobiliojo, skaito knygas. Na ir taip, per karantiną pastebėtas knygų pardavimų augimas. Aš į paskutinį Jaunųjų žurnalistų klubo užsiėmimą atsinešiau dvi knygas: Lenkijos rekordų knygą ir Anderseno pasakų kolekciją. Abi jau perskaičiau, o dabar skaitau Minecraft knygą.

Aistė Pugačiauskaitė/ Pirmoji meilė – saldi ir nenuspėjama. Daugelis įsimyli dar mokykloje. Kai kurie mokiniai tampa drovūs, o kiti simpatiją išreiškia tai parodydami – berniukai stengiasi pasirodyti prieš mergaites, o šios pradeda puoštis, kad tik jiems patiktų. O kas nutinka, kai mokiniai prisipažįsta meilėje vienas kitam? Kaip į tai reaguoja jų bendraklasiai? Manau, geriausiai į šiuos klausimus gali atsakyti patys moksleiviai. Penkiolikmetės Martynos pirmosios meilės istorija skamba vėjavaikiškai. Savo išrinktąjį sutiko stovykloje, būdama dešimties.

Deimantė Subačiūtė/ Šiam interviu ruošiausi gana daug laiko – maždaug apie tris savaites. Pirmą savaitę pasiruošiau klausimus ir pabandžiau paskambinti dainininkei Elenai Puidokaitei- Atlantai, bet dainininkė negalėjo kalbėti ir mes susitarėme pasikalbėti kitą savaitę. Tada aš ir vėl pabandžiau paskambinti Elenai, bet ji vėl negalėjo kalbėti. Po kiek laiko mes susiskambinome ir aš paėmiau interviu.// Ar būdama dar vaikas norėjote tapti dainininke?/ Taip, jau nuo mažens žinojau ir mokiausi muzikos mokykloje. Ir žinojau, kad noriu išmėginti šitą kelią. Kai pradėjau eiti į mokyklą, tai tada ir buvau nusprendusi, kad būsiu dainininkė./

Deimantė Subačiūtė/ Jaunųjų žurnalistų klubas yra įsikūręs Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. Per klubo užsiėmimus kiekvienas narys turi savo užduotį: vieni rašo tekstus, kiti kuria klausimus, dar kiti ruošiasi arba ima interviu. Nėra tokio užsiėmimo, kuriame nebūtų ką veikti. Visi užsėmimai yra labai įdomūs ir linksmi. Šiuo metu jaunųjų žurnalistų klube vyksta pasiruošimas spaudos konferencijai, bet ši spaudos konferencija nebus įprasta. Kodėl ji neįprasta? Tai bus spaudos konferencija su jaunųjų žurnalistų tėveliais. Klubo nariai ilgai galvojo, kokį renginį surengti.

Jakub Stefanovič/ Regos negalia – tai liga, kuri lemia regos praradimą. Šita liga nepagydoma, todėl ja sergančių žmonių gyvenimas – sudėtingas. Dažnai žmonėms su regos negalia padeda dresuoti šunys. Taip pat žmonės naudoja baltas lazdeles, kad aptiktų kliūtis. Kai kada žmonės su regos negalia naudoja GPS prietaisus, bet technologija kol kas negali visiškai pakeisti baltų lazdelių ir dresuotų šunų. Žmonės, kurie neprarado visiškai regos, skaito knygas ir laikraščius. Visiškai akli žmonės skaito Brailio raštu ar klausosi audioknygų.

Aistis Michailovskis/ Šiandien jau ketvirtą kartą Jaunųjų žurnalistų klube susirenkame patobulėti, atsiskleisti ir smagiai praleisti laiką. Kai kurie čia atėję tikisi tapti tikrais, profesionaliais žurnalistais. Mano pirmasis straipsnelis Jaunųjų žurnalistų klube bus apie žmones kankinančias baimes. Daugelį vaikų slopina bei kankina baimės, kurias kartais būna sunku įveikti. Kai kurie bijo varlių – juk jos gleivėtos! Yra bijančių vorų, tamsos, siaubo filmų ar kažką prarasti. Vieni su baimėmis kovoja nukreipdami mintis kuo toliau nuo baisių dalykų, kiti nusiramina prisimindami gerus atsiminimus ir piešdami, treti naktį išjungia šviesas. Kol kas su vorais kovoti sunkiausia bei šlykščiausia...

Monika Vaitkevičiūtė/ Meniški žmonės, kurie mėgsta meną, pasiremia savo vaizduote ir sukuria gatvėje ant tuščių sienų piešinius. Jie piešia tam, kad kiti žmonės galėtų fotografuoti ar tiesiog žiūrėti. Taip atsiranda gatvės menas. Na, o paaugliams dažniausiai patinka piešti pasityčiojimus iš politikų ar kitų žinomų žmonių. Paaugliai dar mėgsta rašyti gatvėse keiksmažodžius ar negražius užrašus, įžeidžiančius, nemalonius ar dar kitokius išgalvotus žodžius. Kodėl žmonėms tai patinka? Reikėtų jų pačių paklausti, bet, mano manymu, jiems tai patinka, nes piešdami jie pasijunta kažkuo ypatingi. O gal jie ką nors jaučia?

Deimantė Subačiūtė/ Šis straipsnelis yra mano pirmasis ir jame aš aprašysiu kelias Jaunųjų žurnalistų klubo nares, taip pat papasakosiu apie save. Šią užduotį man davė klubo vadovė Erika. Ilgai galvojau, ką man rašyti ir kaip pradėti. Pirmiausia susirinkau informaciją, tam ėmiau interviu iš klubo narių. Šį klubą pirmus metus lankanti Nikolė yra dešimtmetė mergaitė, einanti į penktą klasę. Užaugusi Nikolė norėtų turėti savo kavinukę. Nikolė yra bandžiusi keletą būrelių, vienas iš jų yra vaidybos. Vaidybos būrelis Nikolei nelabai patiko ir tada jos tėveliai Laura ir Artūras surado Jaunųjų žurnalistų klubą, ir dukra sutiko jį lankyti.

Mėta Liepa Kvedaravičiūtė/ "Eurovizijos" dainų konkurso atrankos bei pati didžioji "Eurovizija" vyksta kiekvienais metais. Atranka į šį konkursą neseniai pasibaigė ir šlovė atiteko Jurijui su daina "Run With The Lions". Daug žmonių tam nepritarė, kai kurie galvojo, kad Jurijus laimėjo, nes pasisamdė labai gerą prodiuserį, kuris papirko teisėjus, bet tai gali ir nebūti tiesa. Labai daug fanų, kurie kiekvienais metais žiūri "Euroviziją" bei jos atrankas, palaikė dainininkę Moniką Mariją, dalyvavusią su dviem dainomis. Labai jausminga jos daina "Light On" bei greitesnė "Criminal". Paskutiniuose etapuose ji iškrito su daina "Criminal".