Žurnalistika yra viena svarbiausių pasakojimo formų, kuri ne tik informuoja, bet ir formuoja visuomenės moralinį bei etinį pagrindą, lemiantį viso kultūros lauko vystymąsi. NŽKA tiki, kad žurnalistika yra menas ir svarbus kultūros paveldo elementas, todėl visą asociacijos veiklą orientuoja į tvaresnės bei etiškesnės žiniasklaidos kūrimą.
Iš žurnalisto kūrėjo perspektyvos: NŽKA 2026-ųjų pusmečio bendruomenės pulsas
Žvelgiant į antrąją metų pusę, norisi trumpam stabtelėti ir įvertinti nuveiktus darbus. Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) strateginės programos „Žurnalistikos menas: kultūros dialogas ir sklaida" tikslas - sustiprinti ir įtvirtinti profesionalios žurnalistikos, kaip neatsiejamos Lietuvos kultūros dalies, vaidmenį.
Programoje numatytos veiklos kryptys įgyvendinamos atsakingai: vyko prestižinių premijų įteikimai, laureatų pagerbimas, mokymai žurnalistams ir išorės lankytojams, žurnalistikos istorijos bei paveldo puoselėjimo projektai ir kūrybos sklaida. Šiomis iniciatyvomis siekta ugdyti bendruomenės sąmoningumą ir pabrėžti žurnalistų, kaip kūrėjų, indėlį į šalies kultūros raidą, daugiausia dėmesio skiriant būtent žurnalisto kūrėjo pristatymui.
2026-ieji mums tapo ne tik profesinio augimo, bet ir itin svarbių kultūrinių bei istorinių atramų paieškos metais. Tai laikotarpis, kai žurnalistika, fotografija, literatūra ir gyvas dialogas susipynė į vientisą pasakojimą apie Lietuvą, jos istoriją, žmones bei mus vienijančias vertybes.
Istorinės atminties išsaugojimas virto mūsų veiklos ašimi. Metus pradėjome fotomenininko ir žurnalisto Leonardo Skirpsto parodos „Vilniaus universitetas: akimirkos, tapusios istorija" pristatymu, sulaukusiu gausios iškilių asmenybių bei kolegų auditorijos. Ekspozicijoje prieš žiūrovo akis iškilo praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio akademinis pasaulis: nuo Rugsėjo 1-osios iškilmių ar egzaminų įtampos iki specifinių to laikmečio patirčių - vasaros darbų statybiniuose būriuose. Parodoje įamžintos iškilios asmenybės: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Algirdas Kumža ir Donatas Morkūnas, Nacionalinės premijos laureatai Vladas Braziūnas bei Rolandas Rastauskas, profesoriai Dainius Pūras, Albinas Kuncevičius, Audronė Nugaraitė, Renaldas Gudauskas, Vytautas Ališauskas, Ona Monkevičienė, Laima Bulotaitė, Gintaras Chomentauskas, Artūras Žukauskas, Žygintas Pečiulis, buvę ministrai Audronius Ažubalis ir Jonas Lionginas bei gausybė kitų garbių svečių. Renginį vedė Aida Vėželienė.
NŽKA nariai yra sukaupę svarbius dokumentinius archyvus, liudijančius tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Siekdami visuomenei parodyti žurnalistų įamžintą istorinį fotografinį paveldą, asociacijos „Facebook" paskyroje parengėme dvi virtualias parodas: L. Skirpsto „1991 metų sausio 13-oji. Iki šiol viską prisimenu..." bei Stasio Paškevičiaus fotometraštį „Artėjant sausio 13-ajai". Taip pat aktyviai dalijomės ir kitų narių iniciatyvomis: Pauliaus Lileikio paroda „1991 / Sausis" (iš „Neatšauktų atidarymų" ciklo), Alfredo Pliadžio fotoreportažu iš XXXIV tradicinio pagarbos bėgimo „Gyvybės ir mirties keliu", Aidos Vėželienės parengta atminties metraščių apžvalga bei Vidmanto Valiušaičio ir Sigitos Nemeikaitės nuotraukų archyvais.
Šią istorinę giją pratęsė Arvydo Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija" pristatymas Žurnalistų namuose. Knygoje pateikiamas unikalus, asmeniškas ir dokumentuotas žvilgsnis į lemtingą mūsų valstybės lūžį. Renginio metu ne tik pristatyta knyga, bet ir skaidrėse demonstruojamas fotografinis archyvas. Renginį vedė NŽKA pirmininkas Audrys Antanaitis, o susitikimas sulaukė didelio tiek žurnalistų, tiek išorės auditorijos dėmesio.
Nors „NŽKA TV" „YouTube" kanalo sukūrimas nebuvo numatytas 2026 m., tai tapo būtinybe siekiant užtikrinti nuomonių įvairovę, pliuralizmą ir kiekvieno piliečio teisę į laisvą žodį be išorės spaudimo. Šioje platformoje suteikėme erdvę diskutuoti ypač svarbiais žiniasklaidos bei žurnalistikos klausimais, aptariant ir protestų už laisvą žodį kontekstą. Tinklalaidėje „Slenkstis. Su Audriu Antanaičiu" kalbinome Joną Staselį, Kęstutį Vilkauską, Artūrą Zuoką, Aurelijų Verygą, Arvydą Juozaitį, Juozą Oleką, Audrių Valotką, Vaivą Radikaitę, Gintarą Songailą bei Ruslaną Iržikevičių. Tokia veikla pareikalavo papildomų žmogiškųjų resursų, tačiau šis iniciatyvos proveržis įrodė, kad kritiniais momentais profesionali žurnalistų bendruomenė geba pateikti skirtingus, o kartais nepatogius požiūrius, išlaikydama objektyvumą ir svariai prisidėdama prie demokratinio kultūros dialogo.
Žurnalistų namai buvo atviri įvairiausioms kūrybinės raiškos formoms. Ypatingo dėmesio sulaukė žurnalisto ir menininko Alfonso Čepausko, šiemet mininčio 97-ąją sukaktį, fotokoliažų parodos „Kelionių miražai" pristatymas, sutraukęs gausų autoriaus kolegų ir bičiulių būrį. Įžvalgomis dalijosi Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) senjorų skyriaus pirmininkas Ipolitas Skridla, menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė, žurnalistas Povilas Sigitas Krivickas bei autoriaus žmona Marija Čepauskienė. Renginį vedė Aida Vėželienė. Taip pat savo kūrybą pristatė Jonas Staselis, kurio retrospektyvinė ekspozicija iš ciklo „Uždaros teitorijos" vėliau buvo paviešinta socialiniuose tinkluose.
Žurnalistų namai pirmąjį pusmetį tapo erdve, skirta šiuolaikinėms technologijoms. Seminare „Žurnalistikos DNR: etika ir kūryba" diskutuota, kaip šiandienos medijose dera profesinė laisvė ir dirbtinis intelektas (DI). Gilintasi į tai, kaip inovacijos keičia mūsų kasdienybę - nuo aštrių etinių dilemų bei teisinio reguliavimo iki intelektinės nuosavybės apsaugos. Renginyje dalyvavo lektorius Žydrūnas Strumila, įžvalgomis dalijosi DI lektorė Joana Katina, dailininkė Gerda Lukoševičiūtė ir seminaro kuratorė Aida Vėželienė. Diskusijos metu keltas esminis klausimas: kur prasideda ir baigiasi kūrėjo atsakomybė? Ž. Strumila pabrėžė pagrindine renginio mintimi tapusį teiginį - dirbtinis intelektas be žmogaus komandos turinio negeneruoja, o galutinį sprendimą dėl darbo publikavimo visada priima kūrėjas. Tad net ir naudojant pažangiausius įrankius, redakcinė atsakomybė išlieka žmogaus rankose, o etikos garantas - pats kūrėjas.
Seminaras tapo platforma pristatyti parodą „DI vizijos: algoritminiai žaidimai", kurioje vienu metu vyko penkios skirtingų autorių ekspozicijos - savo darbų ciklus pristatė Žydrūnas Strumila, Gerda Lukoševičiūtė, Joana Katina, Adas Vasiliauskas ir Aida Vėželienė. Autorių atrinkti kūriniai buvo papildomai paviešinti socialiniuose tinkluose, siekiant suteikti galimybę atokesnių vietovių žurnalistams susipažinti su šia unikalia ekspozicija.
Siekiant užtikrinti kuo platesnę seminaro turinio sklaidą bei sudaryti sąlygas su juo susipažinti tiems nariams, kurie negalėjo dalyvauti gyvai, papildomos temos buvo perkeltos į vaizdo įrašus, skelbiamus „NŽKA TV" „YouTube" kanale. Tokiu būdu užtikrintas žiniasklaidos ir dirbtinio intelekto problematikos tęstinumas. Siekiant išlaikyti teminį vientisumą, pokalbių ciklas pavadintas „Žurnalistikos DNR", sukurtas vientisas vaizdinis identitetas.
Pirmojoje laidoje „Autorystės dilema dirbtinio intelekto laikmetyje" buvo gilinamasi, kas pagal galiojantį Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą laikomas kūrinio autoriumi ir kaip DI naudojimas keičia „kūrybinio indėlio" supratimą autorių teisių prasme. Laidoje dalyvavo Asociacijos LATGA Menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič. Antrojoje „Žurnalistikos DNR" laidoje svečiavosi Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas, VU MIF Informatikos instituto direktorius doc. dr. Linas Petkevičius. Kiti du epizodai bus filmuojami trečiąjį ketvirtį.
Diskusijos metu buvo nagrinėjama dirbtinio intelekto įtaka visuomenės intelektui bei kūrybiškumui, keliant nerimą dėl informacinės erdvės užterštumo automatiškai sugeneruotu turiniu ir prognozuojant, kad ateityje žmogaus sukurtas turinys taps išskirtiniu kokybės ženklu.
Siekiant platesnės žurnalistų kūrybos sklaidos, sukurti du virtualių parodų ciklai, skirti socialiniams tinklams: „Sąsaja", kuriame penki autoriai - Albertas Vaidila, Leonardas Skirpstas, Arūnas Sartanavičius, Lilija Valatkienė bei Sigita Nemeikaitė - pristatė savo darbų ciklus, ir eilių ciklas „Rasta - neieškota". Pastarasis, atvėręs Juozo Stasino, Ipolito Skridlos, Aidos Vėželienės, Vidos Girininkienės, Jono Laurinavičiaus, Gretos Kondrataitės-Paleckienės, Vytauto Žeimanto bei Jono Endrijaičio poetinius pasaulius, dar kartą atskleidė mūsų bendruomenės narių kūrybinį įvairiapusiškumą. Šių narių kūryba taip pat buvo publikuojama portale lzs.lt, plečiant ciklą kitais poezijos tekstais.
2026 m. NŽKA pradėjo šviečiamąją veiklą, skirtą ne tik organizacijos nariams, bet ir platesnei auditorijai. Sėkmingai įgyvendinti jaunimui skirti renginiai „Tarp eterio ir realybės". Režisierės ir žurnalistės Aidos Vėželienės moderuojami užsiėmimai sulaukė didelio besidominčiųjų žiniasklaidos pasauliu dėmesio. Pagrindinės edukacijų temos: televizijos istorija, darbo užkulisiai, informacijos patikra, etikos dilemos, medijų raštingumas ir kritinis mąstymas. Atsižvelgiant į lankytojų pageidavimus, parengta ir išplėsta edukacinė programa, kurioje papildomai nagrinėtos temos: idėjos vystymas (nuo koncepcijos iki scenarijaus), kadruotė ir režisūra, kameros darbas, kompozicija, montažas bei žinutės kūrimas ir jos poveikis auditorijai. Iš viso įvyko trys susitikimai su auditorija.
Gausi auditorija susirinko į šviečiamąjį renginį „Miško medicina ir tvari gyvensena - kelias į sveikatą", kurio tema - „Peržengę pavasario lygiadienį: apie verbas ir kadagius". Renginys buvo skirtas žurnalistės Daivos Červokienės knygoms: „XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: kaip įveikti ligas" (2009), „Kaip gydo medžiai" (2016) bei „Liepos motinėlės" (2025). Susitikime dalyvavo pati autorė Daiva Červokienė bei viena iš knygos „XXI amžiaus Lietuvos žolininkai: kaip įveikti ligas" herojų - biologė ir žolininkė Gražina Gaidienė. Renginio metu diskutuota apie kovo mėnesio, verbų bei kadagių sąsajas, aptartos Verbų sekmadienio tradicijos.
Į veiklų spektrą įsiterpė NŽKA rinkimų konferencija: jos metu naujai ketverių metų kadencijai perrinktas pirmininkas Audrys Antanaitis ir patvirtinta naujoji Valdyba (Jeronimas Laucius, Diana Rakauskaitė, Rytis Sabas, Jonas Staselis). Konferencija buvo skirta ne tik vadovybės rinkimams, bet ir spausdintos žiniasklaidos istorinio paveldo išsaugojimui bei meno kūrėjo statuso visuomenėje stiprinimui. Renginio metu įžvalgas šiomis temomis pristatė Vida Girininkienė („Pranas Vaičaitis žurnalistiniu aspektu") bei doc. dr. Jolanta Mažylė („Žurnalistinės kūrybos puoselėjimo ir išsaugojimo aspektai XXI a.").
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta pirmoji lietuvių kalba išleista Virgilijaus Juodakio ir Reginos Jakučiūnaitės knyga „Fotožurnalistikos žanrai" (renginio vedėjas - Valentinas Juraitis), kurioje autoriai, remdamiesi savo solidžia teorine ir praktine patirtimi, pateikė fotožurnalistikos raidos apžvalgą, išanalizavo praktinį darbą bei pristatė novatorišką šios srities koncepciją su vertingais profesiniais patarimais.
Profesinės bendruomenės rate vyko NŽKA narės prof. dr. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės autorinis vakaras, kurį organizavo Vilniaus skyrius. Vakaro metu susirinkusiesiems parodytas autorės sukurtas dokumentinis filmas „Du prezidentai" (apie A. Brazausko ir Ukrainos prezidento L. Kučmos susitikimą Vilniuje), veikė autorinių knygų paroda, vyko diskusija apie kultūros žurnalistiką, skambėjo Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto vokalinio ansamblio „Avemusica" atliekamos dainos.
Savo darbu bei žmogiškaisiais ištekliais aktyviai prisidėjome prie gausaus būrio Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) bei NŽKA narių knygų pristatymų ir kitų renginių viešinimo. Rengdami informacinę sklaidą, ne tik kūrėme vizualinį turinį, bet ir rašėme viešinimo tekstus savo platformoms, taip stiprindami renginių matomumą bei auditorijos įsitraukimą ir kartu įamžindami įvykius viešojoje erdvėje. Visų iniciatyvų, prie kurių sklaidos prisidėjome, išvardyti beveik neįmanoma, tačiau norime paminėti keletą ryškesnių: Ramunės Sakalauskaitės knygos „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas", Virginijos Skučaitės „Lietuvių Golgota Revučyje" bei Živilės Petrauskaitės-Tarandos kūrybos pristatymus. Pastaroji autorė kartu su istoriku Eimantu Gudu šiais metais skaitytojams pristatė naujausią savo kūrinį „Kilmės viršūnėse. Didybė, palaidota po laiko dulkėmis".
Profesinį kelią apibendrina prestižiniai konkursai: organizuotos Vinco Kudirkos, Vytauto Gedgaudo, Petro Babicko iškilmės. Vinco Kudirkos premija skirta žurnalistei ir režisierei Rūtai Sinkevičienei už dokumentinės publicistikos kūrinius, atskleidžiančius istorinių asmenybių gyvenimus bei puoselėjančius humanistines ir etines vertybes, Lietuvos valstybingumą ir istorinę atmintį. Šių metų Vinco Kudirkos ir Vytauto Gedgaudo premijų komisija V. Gedgaudo premijos laureato neišrinko. Šių metų Petro Babicko premijos laureatu tapo Vilius Kaminskas - jis pagerbtas diplomu už ilgametę savanorišką veiklą „Marijos radijuje", profesionalų diktoriaus darbą Lietuvos radijuje bei LRT Kauno televizijoje, taip pat už taisyklingos ir spalvingos lietuvių kalbos puoselėjimą kultūros bei meno renginiuose. Juozo Tumo-Vaižganto, Antano Macijausko bei Mato Šalčiaus premijos dar laukia savo laureatų.
Spaudos dienos proga Klaipėdoje įvyko „ŽENIA" - žurnalisto nepriklausomo informatoriaus apdovanojimai. Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus rengiama šventė nuaidėjo jau 26-ąjį kartą. Šių metų apdovanojimuose, kuriuose varžėsi 14 uostamiesčio žurnalistų, paskelbti penkių kategorijų laureatai: „Metų atradimu" už talento proveržį kelionių žurnalistikoje pripažinta Jolanta Beniušytė, „Metų praradimo" nominacija už apimčių mažinimą atiteko laikraščiui „Vakarų ekspresas", o „Metų skrydžiu" už sugrįžimą į portalą „15min" įvertinta Jurgita Andriejauskaitė. „Metų knyslio" nominacija už atskleistą automobilių perpardavimo aferą įteikta LNK žurnalistei Ramunei Bandzienei, o „Metų praskridimo" apdovanojimas šiemet neskirtas, nes žurnalistai dirbo be priekaištų. Renginio metu taip pat įteiktas devintasis Johano Ferdinando Kelkio medalis už nuopelnus Klaipėdos krašto žurnalistikai, atitekęs nepriklausomai žurnalistei, LŽS narei Dovilei Ringis, kuri kartu su operatoriumi Pauliumi Juodsnukiu populiarina marinistinę kultūrinę veiklą net gyvendama Jungtiniuose Arabų Emyratuose, bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialus prizas, skirtas LRT žurnalistei Jovitai Gaižauskaitei už profesionalius reportažus apie uosto aktualijas.
2026 m. NŽKA narė Lilija Valatkienė pagerbta aukščiausiu Kultūros ministerijos apdovanojimu - garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk", skiriamu už ilgametę, aktyvią kultūrinę veiklą bei indėlį į Lietuvos kultūros sklaidą. Garbingas NŽKA „Žurnalisto-kūrėjo" apdovanojimas skirtas fotomenininkui ir žurnalistui Leonardui Skirpstui - kūrėjui, kurio objektyvas daugiau nei penkis dešimtmečius nenuilstamai fiksuoja Lietuvos laisvės ir kultūros istoriją.
Žvelgdami į praėjusių dviejų ketvirčių darbus, matome ne tik gausybę darbų, bet ir bendrystės, atradimų bei ieškojimų mozaiką, kuri liudija, jog žurnalisto prigimtis yra nesibaigiantis ėjimas į žmones, į įvykius, į esmę. Priešakyje - nauji įsipareigojimai ir viltingi rezultatai.
Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Parengė Aida Vėželienė
.jpg)
