NŽKA projektas „Vilniaus radiofonas - keturios okupacijos" - tai Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos keturių dalių vaizdo tinklalaidžių ciklas, skirtas Lietuvos radijo 100-mečio jubiliejui paminėti. Kiekvienoje 40 minučių trukmės dokumentinėje diskusijoje, dalyvaujant ekspertams, bus pasitelkta Vilniaus radiofono (1927-1944 m.) istorija. Šis ciklas atskleis Vilniaus geopolitinę svarbą, stiprins miesto daugiatautės praeities bei kultūrinės tapatybės suvokimą ir taps atspirties tašku nagrinėti šiandienos informacines manipuliacijas. Šią iniciatyvą išsamiai papildo istorinė Vilniaus radiofono apžvalga. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Komandos pasirengimas bei patirtis:
Projektą vykdo Audrys Antanaitis ir Aida Vėželienė, turintys ilgametę patirtį žurnalistikos, kultūros ir kūrybinių industrijų srityse.
Audrys Antanaitis (Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas, ilgametis radijo laidų autorius ir vedėjas, buvęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas) užtikrina gilų valstybingumo ir tapatybės klausimų išmanymą, būtiną šio istorinio projekto sėkmei.
Aida Vėželienė (menininkė, žurnalistė, režisierė) turi didelę darbo patirtį televizijoje ir dokumentinių filmų kūrime. Jos kompetenciją patvirtina reikšmingi apdovanojimai, įskaitant įvertinimus už TV laidas, garantuojantys projekto kūrybinę ir režisūrinę kokybę. Komandos patirtis sujungia žiniasklaidos, istorinės analizės, kūrybos ir produkcijos kūrimo įgūdžius.
Straipsniai. Istorinė apžvalga:
- Aida Vėželienė. Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos. I dalis
Minint Radijo šimtmetį (1926-2026), svarbu atsigręžti į istoriją ir pabandyti suvokti radijo vaidmenį nepriklausomos Lietuvos kūrimo etape. Nuo pat savo atsiradimo radijas buvo kur kas daugiau nei tik švietimo ar kultūros sklaidos priemonė. Visais istoriniais lūžio tarpsniais jis veikė kaip galingas informacinio poveikio įrankis, formavęs masių nuomonę ir tapęs neatsiejama propagandos mašinos dalimi. Vilniaus radiofono istorija - geriausias to pavyzdys. Tai pasakojimas apie tai, kaip technologinė pažanga gali būti panaudota tiek valstybingumui stiprinti, tiek propagandai skleisti.Skaitykite: http://lzs.lt/lt/naujienos/dialogai_apie_ziniasklaida_278/vilniaus_radiofonas_keturios_okupacijos._i_dalis_kova_del_protu.html
- Aida Vėželienė. Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos. II dalis
Antroje pasakojimo dalyje per vieno pastato - dabartinio Gedimino pr. 22 Vilniuje, kuriame veikė Vilniaus radiofonas, - prizmę atveriama dramatiška XX amžiaus radiofonijos istorija, paženklinta geopolitinių lūžių ir nuolatinės okupacijų kaitos. Remiantis istorine medžiaga, tekste dokumentuojamas lemtingas 1939 m. rudens Vilniaus krašto atgavimas ir trumpas, viltingas Valstybės radiofono blyksnis, kurį brutaliai nutraukė 1940 m. sovietinė okupacija bei prasidėjusi eterio ideologizacija.Skaitykite: http://lzs.lt/lt/naujienos/dialogai_apie_ziniasklaida_278/aida_vezeliene._vilniaus_radiofonas_keturios_okupacijos._ii_dalis.html
- Aida Vėželienė. Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos. III dalis
Projekto ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos" trečia dalis jus dar kartą nukels į laikmetį, kai Gedimino prospekto 22-asis namas buvo svarbiausia, pavojingiausia ir labiausiai geidžiama informacinė erdvė šalyje. Šis istorinis pasakojimas atveria dramatišką pastato virsmą geopolitinių lūžių metu - nuo tarpukario lenkų radijo stoties „Polskie Radio Wilno" įsikūrimo iki trumpo, bet lemtingo lietuviškojo etapo 1939-ųjų rudenį. Unikalūs archyviniai šaltiniai atskleis totalitarinių sistemų cenzūros mechanizmus ir radijo, kaip masinio poveikio instrumento, užkulisius, nacistinės Vokietijos propagandinės mašinos gniaužtus, milžiniško „Ostlando" radijo tinklo valdymą bei sovietų „Glavlito" presą, dešimtmečiais vertusį autorius griebtis griežtos autocenzūros. Šią skaudžią epochą tekste įprasmina dramatiški radijo darbuotojų likimai. Čia susipina viskas: Kazio Inčiūros Vilniuje debiutas, Jono Miliušio eteryje ištartas sovietinis šaukinys ir, dešimtmečius trukusi, griežta cenzūros vadovų era.Skaitykite: http://lzs.lt/lt/naujienos/dialogai_apie_ziniasklaida_278/aida_vezeliene._vilniaus_radiofonas_keturios_okupacijos._iii_dalis.html
Anonsai:
- Jau greitai per NŽKA TV - tinklalaidė „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos".
Minėdami radijo šimtmetį, gręžiamės į fenomeną, kuris pagrįstai laikomas vienu stipriausių mūsų valstybingumo ir modernios kultūros pamatų. Vos atsiradęs Lietuvoje, radijas nebuvo tik technologinė naujovė - jis žaibiškai tapo gyvu šalies politinių bei kultūros įvykių liudininku, kuris ne tik informavo žmones, bet ir puoselėjo kultūrą bei meną. Ši milžiniška galia akimirksniu sutelkti visuomenę pavertė radijo bangas geopolitinių lūžių taikiniu, o tai itin dramatiškai įrodo Vilniaus radiofono istorija: patyrusi daugkartines okupacijas, stotis ne kartą buvo priversta tarnauti svetimai ideologijai. Šiandien į praeitį žvelgiame tam, kad suprastume dabartį - kaip tarpukario valstybingumo patirtis ir visuomenės atsparumas transformavosi į šių dienų informacinio lauko kovas bei kur baigiasi meninė įtaka ir prasideda manipuliacija. Apie radijo misiją, kultūrą, istorines pamokas ir šiuolaikinius informacinius iššūkius šiandien kalbėta su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto humanitarinių mokslų daktare, Moderniosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja Birute Avižiniene ir Kultūros viceministru, dr. Viktoru Denisenko - tinklalaidės premjera NŽKA TV YouTube kanale jau greitai! Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Nuoroda: http://lzs.lt/lt/naujienos/dialogai_apie_ziniasklaida_278/netrukus_eteryje_pirmoji_projekto_vilniaus_radiofonas_keturios_okupacijos_tinklalaide_per_nzka_tv.html
- Tinklalaidė „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos". Antroji dalis - jau greitai!
Žvelgdami į Vilniaus radiofono istorinę patirtį - kai eteris buvo ne tik naujienų šaltinis, bet ir kovos už laisvą žodį arena - suprantame, jog šiandienos informacinis karas tėra nauja, sudėtingesnė to paties mūšio forma. Šiuolaikiniame informaciniame triukšme melas dažnai atrodo įtikinamiau už tiesą.
Kaip atpažinti manipuliacijas ir užslėptas kampanijas? Kodėl socialiniuose tinkluose taip greitai plinta gandai? Ar jie gali virsti pavojingu ginklu? Kas skiria tikslingą dezinformaciją, netyčinę misinformaciją ir piktavališką malinformaciją? Kur nubrėžta riba tarp laisvo žodžio ir žalingo manipuliavimo?
Kviečiame žiūrėti laidą, kurioje narpliojame informacinio karo užkulisius ir mokomės kritiškai vertinti tai, ką kasdien matome skaitmeninėje erdvėje. Laidos pašnekovės: „Debunk.org" projektų vadovė Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė bei LŠS kuopos Lapės šaulė Jūratė Stankuvienė. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.Nuoroda: http://lzs.lt/lt/naujienos/dialogai_apie_ziniasklaida_278/tinklalaide_vilniaus_radiofonas_keturios_okupacijos._antroji_dalis_jau_greitai.html
Laidos:
- Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos | 1 .
Minint radijo šimtmetį Lietuvoje, kviečiame atsigręžti į fenomeną, tapusį vienu svarbiausių mūsų valstybingumo ir moderniosios kultūros pamatų. Vos atsiradęs, radijas nebuvo tik technologinė naujovė - jis žaibiškai tapo gyvu politinių bei kultūrinių įvykių liudininku, gebėjusiu vienu metu ir puoselėti meną, ir telkti visuomenę. Tačiau ši milžiniška galia radijo bangas pavertė ir geopolitinių lūžių taikiniu. Ypač dramatiškai tai atskleidžia Vilniaus radiofono istorija: patyrusi daugkartines okupacijas, stotis ne kartą buvo priversta tapti svetimos ideologijos įrankiu.Pirmoje ciklo laidoje per praeities prizmę ieškome atsakymų į šiandienos klausimus. Analizuojame, kaip tarpukario valstybingumo patirtis bei visuomenės atsparumas transformavosi į dabartines informacinio lauko kovas, kurioje vietoje baigiasi meninė įtaka ir prasideda manipuliacija. Kokie buvo Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos radiofonų startai ir kaip radijas tapo galingu informacijos bei propagandos instrumentu, gebančiu daryti įtaką tūkstančių žmonių sprendimams? Galiausiai - ar istoriniai radijo veikimo principai išlieka aktualūs šiandien?
Savo įžvalgomis dalijasi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, hum. m. dr. Birutė Avižinienė bei kultūros viceministras dr. Viktoras Denisenko.
Kūrybinė grupė: prie projekto dirbo vedėjas Audrys Antanaitis, laidos redaktorė ir vaizdinių sprendimų autorė Aida Vėželienė bei vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius.
Laidą žiūrėkite: https://www.youtube.com/watch?v=iy5XvpNY4o4&t=45s
- Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos | 2 .
Žvelgdami į Vilniaus radiofono istorinę patirtį - kai eteris buvo ne tik naujienų šaltinis, bet ir kovos už laisvą žodį arena - suprantame, jog šiandienos informacinis karas tėra nauja, sudėtingesnė to paties mūšio forma. Šiuolaikiniame informaciniame triukšme melas dažnai atrodo įtikinamiau už tiesą.
Kaip atpažinti manipuliacijas ir užslėptas kampanijas? Kodėl socialiniuose tinkluose taip greitai plinta gandai? Ar jie gali virsti pavojingu ginklu? Kas skiria tikslingą dezinformaciją, netyčinę misinformaciją ir piktavališką malinformaciją? Kur nubrėžta riba tarp laisvo žodžio ir žalingo manipuliavimo?
Kviečiame žiūrėti laidą, kurioje narpliojame informacinio karo užkulisius ir mokomės kritiškai vertinti tai, ką kasdien matome skaitmeninėje erdvėje.
Laidos pašnekovės: „Debunk.org" projektų vadovė Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė bei LŠS kuopos Lapės šaulė Jūratė Stankuvienė.
Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė. Projektą iš dalies finansuoj Vilniaus miesto savivaldybė.
Laidą žiūrėkite: https://www.youtube.com/watch?v=oh8SD4Q9QCE
.jpg)
