Apie žurnalistiką ir žurnalistus

Emilija Diržiūtė/ Televizijoje, radijuje bei spaudoje dirba daugybė žurnalistų. Skiriasi jų charakteriai, rašymo stiliai, išvaizda ir veiklos sritys. Kiekvienas jų turi išskirtinių bruožų, dėl kurių yra pastebimi. Nusprendėme pakalbinti Lietuvos vaikų ir jaunimo centro darbuotojus ir sužinoti, kokie jų mėgstamiausi žurnalistai. LVJC administracijos darbuotoja Evita (34 m.) iš pradžių teigė neturinti mėgiamiausio šios profesijos atstovo, bet geriau pagalvojusi prisiminė, jog jai labai aktuali ir įdomi yra žurnalisto Orijaus Gasanovo veikla.

Neringa Juta Nalivaikaitė/ Jau už kelių dienų, spalio 21-25 dienomis, Antalieptėje, Zarasų rajone, vyks jaunųjų žurnalistų mokymai. Programos metu jaunieji žurnalistai galės susipažinti su žurnalistikos subtilybėmis bei profesionaliais žurnalistais, susirasti bendraminčių, linksmai ir turiningai praleisti laiką. Dalyvauti šiame projekte laimė „nuskilo“ ir man. Žurnalistika – artima mano širdžiai profesija. Jau antrus metus esu Lietuvos vaikų ir jaunimo centre veikiančio Jaunųjų žurnalistų klubo narė. Taigi vos tik sužinojusi apie šį projektą suskubau užpildyti anketą. Atranka nemaža...

Ingrida Jankauskaitė/ Su Jaunųjų žurnalistų klubu lankėmės Lietuvos radijuje. Ten mus pasitiko žurnalistas ir laidos vedėjas Edvardas Kubilius. Jis entuziastingai papasakojo apie darbą radijuje ir keistus potyrius laidos vedėjo kėdėje. Tarkim, kartą jam vedant laidą, į kambarį atskrido kažkoks gyvis ir nutūpė tiesiai ant jo skaitomo teksto. O jis lyg tyčia neprisiminė parašytų žodžių. Kaip tikras vyras patraukė vabalą ir lyg niekur nieko tęsė žinias... Aplankėm ir daugelį radijo užkaborių, pamatėm, kaip dirba gausus žurnalistų būrys. Tiesa, Edvardas kalbėjo labai greitai. Gal ir gerai, nes tuomet nesinorėjo praleisti nė vieno žodžio.

Neringa Juta Nalivaikaitė/ Žinau nemažai žurnalistų. Gal dėl to ir neturiu vieno mėgstamiausio... Man patinka pokalbių laidos „Valanda su Rūta“ vedėja Rūta Mikelkevičiūtė, „KK2“ vedėja Ugnė Skonsmonaitė, laidų „Diagnozė: valdžia“ bei „INFO diena“ vedėja Rasa Tapinienė ir jos kolega Viktoras Jakovlevas. Taip pat man patinka kandusis intelektinio žaidimo „Auksinis protas“ bei laidos „Pinigų karta“ vedėjas Andrius Tapinas. Žaviuosi visų jų profesionalumu bei gebėjimu nesutrikti ir išsisukti iš įvairių situacijų. Važiuodama automobiliu klausausi radijo.

Saulė Mikelevičiūtė/ Tvirtas faktas- televizorius yra beveik visuose namuose. Daugelis sako, kad jis labai gadina akis, nors patys vis tiek bent pusvalandžiui prisėda paspoksoti į spalvotą dėžę. Dabar televizorius nėra itin populiarus tarp vaikų, jiems labiau patinka televizoriaus giminaitis- kompiuteris. Jie ten sėdi įlindę, tad tenka už plaukų traukti kaip kokioje pasakoje apie ropę. Bet vakarais televizorius pavirsta puikiu draugu. Prasideda visokie "Moterys meluoja geriau", "Tobula kopija", "KK2"... Žodžiu, daug beprasmių serialų ir laidų. Beprasmiai, bet vis dėlto juokingi. Turbūt jei jie išnyktų, visi pultų į paniką...

Ingrida Jankauskaitė/ Per visą dieną apie šį išradimą net nepagalvoju. Tiesą sakant, apie jį negalvoju iš viso. Anksčiau tai buvo didelis stebuklas, kuris žadėjo naują ir geresnę ateitį, bet ilgainiui tapo vis labiau nuvalkiotu ir nebenaudojamu įrenginiu. Televizorius. Aš televizorių įsijungiu tik atostogų metu. Tikriausiai todėl, jog kitomis dienomis turiu įvairių užsiėmimų ir televizoriui laiko tiesiog nebelieka. Tačiau jo turėdama, žiūriu tikrai ne atsitiktines laidas. Nemėgstu tokių laidų kaip "Kakadu", "Šuolis" ar "Šok su manimi". Dažniausiai žiūriu tik gerai įvertintus filmus, taip nesijaučiu praleidusi laiką veltui. Nustebau pamačiusi "Chorų karus".

Audrė Jokubauskytė/ Argi neskamba tikroviškai, kad paklausus, ar kas nors žino laikraštį „Respublika“, pasigirstų nedrąsus „ahaaa...“, o paklausus, ar yra kas nors girdėjęs apie naujienų portalą „Delfi.lt“, visi nusijuoktų ir ausis pasiektų šūksniai -„Tai aišku, kas gi negirdėjęs apie delfį!“ Nieko keista. Laikraštyje galima rasti tik svarbiausius pastarųjų dienų ar dienos įvykius, o internetiniame portale naujienos papildomos nuolat. Gaila, bet internetas iš dalies iššaukė antrąją problemą, negailestingais peiliais badančią periodiką. Laikraščių kainos.

Vakaris Malakauskas/ Laikraštis - labai vertingas dalykas mūsų pasauliui, bendruomenei, žmonėms. Bet taip pat laikraštis yra ir šiukšlė. Jeigu žmogus perskaito laikraštį, tas popierius tampa bevertis, kitaip sakant niekam nebereikalingas. Laikraštis taip pat tampa šiukšle nusipirkus ir kokią savaitę neskaičius. Mačiau labai daug kartų, kaip senos močiutės dar vis perka laikraščius. Dažniausiai perka ,,Lietuvos rytą“ ar dar kokį nors laikraštį. Dažnau matau, kaip žmonės prekybos centre paiima laikraštį ir tiesiog jo neperka, bet skaito. Kam jį pirkti, jis neįpakuotas ir jį gali paimt, perskaityt ir padėt atgal į vietą- ir pinigų už tai nereik mokėt.

Neringa Juta Nalivaikaitė/ Kai einu gatve, pamatau vos vieną kitą žmogų su laikraščiu rankoje. Ne vieną ir ne du kartus mačiau, kaip parduotuvėje močiutė skaitinėja laikraštį, o vėliau jį padeda atgal, nes jai per brangu, arba kaip spaudos kioske pirkėjas prašo vieno iš pigiausių laikraščių. O daug kas paprasčiausiai mano, kad laikraštis – atgyvena, kurioje pilna nuobodžių tekstų. Įsivaizduoju, kas dėtųsi mano klasėje, jei vieną rytą ateičiau ir imčiau skaityti laikraštį. Veikiausiai pašaipų atgarsius girdėčiau dar kelias savaites. O jei taip elgčiausi kiekvieną rytą, manau, mane pažinotų visa mokykla.

Goda Kotryna Užpelkytė/ Televizorius „mezga“ šiuolaikinio jaunimo smegenis. Jis gali pasakyti bet kokią frazę, ir vaikas tuo patiki, ima galvoti, jog tai tiesa, nebeturi savo nuomonės.

Julija Vital/ Susitikimas su Opus 3 radijo stoties vadovu Dariumi Užkuraičiu turėjo būti bene įsimintiniausias mano susitikimas su žiniasklaidoje dirbančiu žmogumi, kadangi D.Užkuraičio darbas man patinka. Dar eidama į susitikimą turėjau sugalvojusi jam daugybę klausimų.

Julija Vital/ Kovo 23 d. Jaunųjų žurnalistų klubas lankėsi nacionalinėje televizijoje. Vestibiulyje mus sutikęs Lietuvos televizijos naujienų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Ramelis iškart pakėlė nuotaiką pajuokaudamas, kad galime užtrukti net tris valandas. Tiesa, jaunieji žurnalistai neišsigando. Iš pradžių šmaikštusis “gidas” J.Ramelis mus nuvedė į erdvią patalpą, kur dirba žinių tarnybos žurnalistai.

Viktorija Filipovaitė/ Šiemet sukako septyniasdešimt metų nuo pirmosios lietuviško radijo transliacijos. 1939 m. spalio 29 d. vakarą (18 valandą) iš Gedimino prospekte įsikūrusios Vilniaus radiofono studijos (dabar Vilniaus Valstybinis Mažasis teatras) nuskambėjo žodžiai: „Kalba Vilnius. Dabar yra 18 valandų. Pradedame pirmąją transliaciją iš Vilniaus radiofono studijos – Lietuvos sostinėje Vilniuje“. Per 70 metų pasikeitė ir lietuviško radijo klausytojai, žurnalistai, ir net pats radijo aktualumas žmonėms. Norėdama išsiaiškinti dabartinę radijo situaciją Lietuvoje pakalbinau išties skirtingus žmones.

Asta Pavilionytė/ Jei nekaip sekasi sugalvoti temą, kuri visiems būtų patraukli, galima pasiūlyti tai, kas tau pačiam įdomu. Gal ši tema ir kitiems pasirodys įdomi ir verta diskusijų bei ginčų.

Nebijokite, kad jūsų sugalvota tema bus bloga: įsigilinkite, padiskutuokite, ir štai,- puikus pokalbis.

Simonas Švėgžda/ Aš manau, kad nėra korektiška bei etiška viešai skelbti verdiktus bei piršti visuomenei subjektyvią nuomonę, nežinant visų faktų bei detalių ir neturint galutinių teismo išvadų.

Karolina Rudžionytė/ Į Jaunųjų žurnalistų klubą atvyko delfi.lt žurnalistas Mindaugas. Jis papasakojo labai daug apie internetinę žiniasklaidą, taip pat apie savo studijas, dabartinį savo darbą, paskatino mus stoti į žurnalistiką. Sužinojau nemažai įdomybių.