Komentarai

Povilas Jakučionis

Jau kuris laikas visos žiniasklaidos priemonės, didelė dalis kultūros darbuotojų ir politikos marginamai skleidžia juodą žinią, kad Lietuvoje gyventi labai blogai. Kuo toliau tuo blogiau. Kad esame Europos autsaideriai visose srityse. Ir kad dėl to kalta tik „kvaila“ valdžia ir niekas daugiau. Net pasaulinė krizė mūsų bėdose niekuo dėta. Valdžia smaugia žmones žiauriais mokesčiais ir ubagiškai mažomis išmokomis pavargėliams.

Tų pavargėlių atrodo tiek daug, kad visai nėra kas pajėgtų mokėti mokesčius į valstybės iždą. Pradedant finansų sektoriumi, visais verslininkais, šoumenais ir eiliniais kūrėjais – kultūros barų artojėliais, baigiant vargetomis, neįgaliaisiais ir šiaip pensininkais. Vieniems blogai, nes sumažėjo pelnai, kiti mažiau gauna valstybės užsakymų ar paramos. Dar kitiems, kaip bedarbių šeimoms, auginančioms vaikus, ar minimalias pensijas gaunantiems ne juokais  badas žvelgia į akis. Visa tai dėl to, kad valstybės iždas tuščias. Tuščias, nes niekas nors ir galėtų nenori mokėti mokesčių.

Valdžios oponentai lieja krokodilo ašaras dėl mokyklų ir ligoninių tinklų pertvarkos, aukštojo mokslo reformos, kad per mažai remiamas verslas. Visos šios sritys reikalauja milžiniškų lėšų, kurių valstybės ižde nėra. Be saiko skolintis taip pat pražūtinga. Mokinių mažėja kasmet po 25 tūkstančius, bet pustuščių mokyklų uždaryti negalima. Lėšų mažoms ligoninėms finansuoti nėra, bet jų tinklą retinti negalima. Aukštojo mokslo sistemą reformuoti negalima. Nors pinigų nėra, bet  rinkti mokesčio už studijas negalima.

Prieš mokesčių didinimą ar jų bazės išplėtimą, lengvatų mažinimą ir privilegijuotų grupių naikinimą stojama piestu. Ką tada daryti Vyriausybei? Opozicija ir politikos marginamai choru šaukia: „Atsistatydinti“. Suprantama kodėl: tunelio gale jau pasirodė krizės pabaigos šviesa. Krizė jau pamažu atsitraukia, vadinasi šalį gali valdyti nors ir virėjos (pagal V.I.Leniną).

Kita vertus, visos išvardintos reformos sugalvotos ne dabar. Jas bandė vykdyti jau kelios vyriausybės, bet vis pritrūkdavo valios ar proto ir užmesdavo. Tuo tarpu gangrena vis plėtėsi iki amputacijos pavojaus. Mokesčių mokėtojų pinigai buvo pilami į kiaurus maišus. Tik dabartinė Vyriausybė ryžosi tas skyles užsiūti ir tapo nepopuliari. Smulkų ir vidutinį verslą žadėjo remti visi, ypač socdemai, bet nieko nedarė. Dabar turime ką turime.

Dergia Lietuvą kas tik netingi. Ekstremistinės žydų organizacijos nesiliauja lietuvius vadinti žydšaudžiais, nežiūrint tūkstančių žydų gelbėtojų, rizikavusių savo gyvybėmis. Lenkų rinkimų akcija vadina Lietuvą savo tėvynę lenkų mažumos smaugike. Ir nesvarbu, kad sąlygos lenkų švietimui ir jų kultūros puoselėjimui yra geriausios pasaulyje.

Savi emigrantai – dezertyrai, teisindami savo nepilietišką elgesį, kaltina visas valdžias tariamu jų „talentų“ marinimu ir verslo suvaržymais. Spekuliantai ir šešėlio vertelgos skundžiasi didžiuliais mokesčiais, nors jų nemoka.

Prie pasaulinės krizės išvarginto tautos kūno ratus suka maitvanagiai – politikos marginalai ir šmugelnykai. Labiausia reškiasi „gelbėtojas“ V.Uspaskich, bandantis klijuoti naują valdančiąją daugumą Seime. Kviečia visas Seimo frakcijas išskyrus TS-LKD. Turbūt tikrai krizė jau baigiasi, kad net politiniai lavonai atgyja. Pavasaris. A.Paulauskas vėl ruošiasi atjoti į Seimą ant pensininkų nugarų. Jis organizuoja Seimo paleidimo referendumą. „Nori dar kartą apgauti tuos, kurie nuolat nori apsigauti“,- sako prof. B.Genzelis. Juk buvo jau ministru Seimo pirmininku ir net l.e.p. prezidentu. Ką nuveikė tautai? Nieko.

G.Vagnorius įkūrė „krikščionių“ dešiniąją partiją su šoumenų siela, kuri oponuosianti kitiems dešiniesiems konservatoriams ir krikščionims. Įdomu, su kuo ta partija bendradarbiaus? Gal tada su kairiaisiais? Nors ir nežmoniškai, bet kitoniškai.

K.Prunskienės nauja Liaudies partija „mylėsis“ su Kremliumi, kaip ir pridera kunigaikštienei. Tik ką iš tos „meilės“ laimės liaudis? Pančius? Visi „spirgučiai“ tikisi prisijaukinti K.Čilinsko Jungtinį demokratinį judėjimą (JDJ). Tik ar jo vieno pakaks visiems silpniems sustiprinti?

Kol šakalai pešasi dėl nesumedžioto briedžio, už viską atsako dirbanti Vyriausybė, net už šaltą žiemą ir padidėjusius šildymo mokesčius. Ir žinoma TS-LKD partija. Nors ji nei Vyriausybėje, nei Seime negali priimti jokio sprendimo be koalicijos partnerių pritarimo. Už pritarimus dažniausia tenka atlyginti ne visada racionaliomis ir visai tautai reikalingomis nuolaidomis.

Atsikvošėkime, ar viskas taip jau blogai, kad reiktų galvotrūkčiais bėgti iš Lietuvos ar griebtis šakių? Statistika skelbia: praėjusiais metais gyventojų indėliai bankuose sudarė solidžią 18 mlrd. litų sumą. Ši suma per metus ne tik kad nesumažėjo, bet padidėjo 200 mln. litų. Aišku, kad tai ne vargetų, ne pensininkų pinigai, bet aimanuojančių,  kad sumažėjo pelnai, verslininkų, kombinatorių, šmugelnykų, kurie vengia mokėti mokesčius, kad ir vargšai nebūtų alkani.

Tai ko trūksta lietuvaičiams taip sparčiai bėgantiems iš Tėvynės į D.Britaniją ar Ispaniją, kurios pagal bedarbystę ir infliaciją yra netoli Lietuvos? Tik didesnių pinigų šiandien. Nežiūrint, kad ten gyventi tenka šaltuose vagonėliuose, dirbti tai, ko nenori dirbti vietiniai, maitintis iš Lietuvos atsivežtais lašiniais, kęsti savų ir svetimų reketą, šantažą ir prievartą. Žodžiu, vergauti, tik už didelius pinigus. Mums neduoda, mus nustumia, mes išvažiuojame.

Tai kovokite dėl vietos po saule čia, Lietuvoje, kaip kovojate ten, emigracijoje. Kas gi sukurs mums visiems geresnį gyvenimą Tėvynėje, jei ne mes patys. O Tėvynę lemta turėti tik vieną.