Archyvas :: Senjorų klubas: Patarė pozityviau vertinti gyvenimą
Jeronimas Laucius
Algis Kusta
Senjorų klubo tradicija buvo nepažeista ir kovą tradiciniame kasmėnesiniame susitikime - pristatytas įdomus pašnekovas. Šįkart juo buvo spaudos žmogus - rašytojas ir leidėjas Jeronimas Laucius. Jis pats sako gimęs tris kartus: pirmą kartą 1946 m. sausio 1 d. Panevėžio rajone, Glebauskų kaime, antrą kartą - kai 1977 m. vasario 22 d. nežinia kieno pastūmėtas užrašė pirmąjį kūrinėlį, trečiasis gimtadienis - 1988 m. spalio 8 d., kai tapo žurnalo „Žvaigždutė" vyriausiuoju redaktoriumi. Pasak J. Lauciaus, jis iki šiol yra likęs vienintelis paskirtasis redaktorius, kaip buvo įprasta anais „organų" laikais.
J. Laucius yra išleidęs daugiau kaip 100 savo knygų, kurių tiražas (kartu su vertimais į kitas kalbas) bemaž 4 milijonai. Daugumas jo knygų skirtos vaikams. J. Laucius vadovauja leidyklai „Trys žvaigždutės". 2009 m. balandžio 20 d. jis buvo priimtas į Baltarusijos rašytojų sąjungą.
Tai šiek tiek biografinių duomenų. O susitikime J. Laucius daugiausia pasakojo apie... pozityvius dalykus ir psichologinę higieną. Pasakojo išraiškingai, emocionaliai ir kaip tikras lektorius - jis iš tiesų pernai kovo mėnesį buvo priimtas į Lietuvos edukologijos universiteto profesinių kompetencijų tobulinimo institutą lektoriumi. Jo seminarų tema: „Pozityvumo paieška realybėje ir savyje. Emocinis skydas. Emocijų valdymas".
„Lietuva pirmauja pasaulyje pagal savižudžių skaičių", - priminė J. Laucius. Žmonės depresuoja, aimanuoja, nesveika psichologinė situacija ir visoje valstybėje. Pastebėsime, daug negatyvo sklinda ir iš žiniasklaidos. Reikia džiaugtis kiekviena gyvenimo minute, ją branginti, nes ji nepasikartos, kalbėjo J. Laucius.
.„Depresija, sudėtingi žmonių išgyvenimai, kurie sukelia ne tik dvasines, bet ir kūno ligas, yra ne tik psichologų, psichoterapeutų, psichiatrų problema. Tai visos visuomenės problema, kuri iš esmės ir atsakinga už tą susidariusią situaciją, kad daugėja psichinėmis ligomis sergančių žmonių, sparčiai didėja antidepresantų vartojimas, kad mažai dėmesio skiriama dvasinių vertybių, pozityvaus požiūrio į gyvenimą propagavimui", J. Lauciaus knygos „Atsisveikinu su depresija" anotacijoje rašo žinomas psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas. Knygoje aprašytos besigydančiųjų nuo depresijos sveikimo istorijos.
J. Laucius, rašytojas pozityvistas, siekdamas geriau pažinti psichoterapinio gydymo būdą ir poveikį, dvasinių išgyvenimų problemas, pats pabandė dalyvauti psichoterapinio gydymo procese. Ir pasuko Vilniuje į Vasaros gatvę, ten, kur įsikūręs miesto psichikos sveikatos centras, pats išbandė paciento būseną - čia praleido kelias dienas. Potyriai davė impulsą parengti dar viena knygą psichoterapinio gydymo tema „Laiškai iš Vasaros 2". Čia skaitytojams pateikiami pačių sergančiųjų depresija parašyti išgyvenimai. Pacientai-autoriai atskleidžia tuos kelius, kurie juos nuvedė prie depresijos slenksčio, jie dalijasi savo patirtimi, kurią įgavo šioje ligoninėje. Saugodami autorių anonimiškumą, sudarytojai pakeitė tik jų vardus ir vietovardžius. Ši knyga ne vienam skaitančiajam padės geriau suprasti ir savo paties, ir kitų žmonių dvasinį pasaulį, nukreips minčių energiją į pozityvaus savęs pažinimo ir vertinimo kelią, kuriuo eiti turi pats žmogus, o psichologas, kaip šiuo atveju ir rašytojas, gali tik padėti.
J. Laucius pasakojo, kad po kiekvienos jo knygos kritikos jis vėl ją iš naujo išleidžiąs - jeigu į ją atkreipė dėmesį, vadinasi ji skaitoma. Vaikų rašytojas kalbėjo, kad nėra tokios pasakos, kur būtų sakoma, kad gyveno senelis ir senelė ir jie bankrutavo. Tad ir jis manąs, kad jo pozityvus požiūris į gyvenimą padeda gyvuoti jo vadovaujamai leidyklai.
O pabaigai J. Lauciaus patarimas, kaip kovoti su depresija.
Pusiau prietaringas
Jis buvo labai labai pusiau prietaringas. Tikėjo vien tik gerais, labai gerais ir stebuklingai gerais ženklais. Tikėjo ir visur ieškojo tik gera, labai gera ir stebuklingai gera jam lemiančių ženklų. Ieškojo ir juos pamatydavo, išgirsdavo, kartais net ir užsimerkęs užkliūdavo už jų. Svarbiausia - tie geri, labai geri ir stebuklingai geri ženklai jam turėdavo išsipildymo galią ir jį nuolat lydėjo tik sėkmė, džiugesys, meilė. Blogis, nelaimės, neviltys jį aplenkdavo iš tolo, nes jis netikėjo jokiais nelemtį, nesėkmę pranašaujančiais ženklais, nieko apie juos nežinojo, jų nelaukė, jų nematė. Jie ir pildytis negalėjo.