Aktualijos

Gerda Kasčiūnaitė

Šis amžius yra didžiulių permainų metas visame pasaulyje. Senesnius, įprastus dalykus lengvai keičia naujesni, įdomesni ir nematyti. Tačiau kažkas pasaulyje vis išlieka pastovus, nuolatinis ir visoms kartoms pažįstamas – tai mokymasis bei pažinimas. Už šią kokybiškai, garbingai išlaikytą žmonių gyvenimo sritį yra atsakingi mokytojai. Beveik visas žmonių (tiek praeities, tiek ir dabarties) kartas yra palietusios mokytojų skleidžiamos žinios bei taisyklės.

Mokytojo darbas visada buvo vertinamas kaip nelengvas, reikalaujantis atsakingumo, tvarkos bei stiprios rankos, kuri įvestų tvarką klasėje. Nemažai laiko mokytojų profesija baidė žmones, ypač jaunuolius, kurie greitu metu turėjo perimti senbuvių mokytojų gretas. Tačiau pastaraisiais metais, įvedus 300 eurų stipendiją į valstybės finansuojamą vietą, įstojusiems pedagogikos studentams, ši profesija tiesiog „sprogo“, dėl populiarumo.  Labai daug jaunų žmonių pradėjo galvoti apie šios srities studijavimą, savo ateities siejimą su mokytojavimu, o kai kurie pedagogiką renkasi kaip antrąją specialybę, nepaisant kitos, jau turimos.

Eimantas Rimkus yra studentas, kuris studijuoja dvejose aukštosiose mokyklose. Vilniaus Gedimino Technikos universitete rinkosi kūrybines industrijas, o Vilniaus kolegijoje studijuoja pedagogiką ir mąsto apie būvimą mokytoju. Vaikinas neigia faktą, kad 300 eurų stipendija buvo jo paskata mąstyti apie mokytojavimą. Be to, jis asmeniškai negalvojo apie stipendiją, nes jau studijuoja nemokamai Vilniaus Gedimino Technikos universitete. Eimantą, kaip ir daugelį jo amžiaus žmonių, mokytojavimas traukia dėl įvairių patirčių ir  prisidėjimo prie labai svarbaus proceso -  moksleivių asmenybių formavimosi. Taip pat vaikinas pripažįsta, jog mokytojavimas yra laikomas prestižine profesija, kurią jam būtų didžiulė garbė pažinti.

Žinoma, yra keli neigiamai jaunimo akyse šviečiantys dalykai apie būvimą mokytoju. Eimanto akimis mokytojų darbas, kuris neretai užima tiek dieną, tiek naktį, yra netinkamai apmokamas, algos mokytojams yra permažos. Taip pat nuolatinis stresas, prie kurio mokytojai turi prisitaikyti siekiant kažko išmokyti vaikus yra labai didelis ir tas jaunuolių visiškai netraukia bei baido nuo vaikų mokymo.

Taip sparčiai didėjant jaunimo norui studijuoti pedagogiką, valstybė turi stengtis išlaikyti ir toliau didintį potraukį šiai profesijai. Reikia pradėti gerinti mokytojų darbo aplinką, galvoti apie jų algas ir kiek daug savęs jie atiduoda į savo darbą, kitaip tariant – ruošti vaikus ateičiai.

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 12 m./