Rašau ir tobulėju

Aušrinė Rasiulytė

Šulinys

Įkrito, vieną žiemą. Sniegas, ledas, pilkos plytos, betonas. Eglės, šerkšnas, mėlynas giedras dangus. Įtrūkimai, skilimas. Aidas, šauksmas, tyla. Šiaurės vėjas. Kristalai, varvekliai. Pilkuma.

Šuns lojimas. Žaizda. Raudonis. Metalinis kibiras, paliktas, dabar jau įtrūkęs, netinkamas, nes iš jo laša vanduo. Leidžiasi saulė. Niekas neatsako. Kiemsargis, susiėmęs pakaušį, žvelgia į tolį - akis spigina sniego baltumas. Tolėliau matyti stūksančios eglės, tačiau ir jos skęsta baltumoj. Akį rėžia tik iš jo galvos tekantis kraujas, skaisčiai raudonai nudažęs sniegą aplink. Sausio saulė nekaitri, o ir pasirodo neilgam - netrukus ji pradings iš dangaus skliauto.

Kiemsargis surinka, dar vieną kartą bandydamas prisišaukti pagalbos. Jo riksmus užgožia švilpiantis vėjas. Tačiau kartu su juo jis išgirsta ir skardų šuns lojimą - prie užpustytų eglių, ten sužeistas vyras išvysta nedidelį šunelį, sunkiai besiropščiantį per gilų sniegą. Gyvūnėlis atkakliai kapstosi, nekantriai judėdamas žmogaus link. Prisiartinęs jis puola į glėbį, laižo iškruvintas rankas.

Daugiau be susižeidusio kiemsargio, paslydusio prie apleisto šulinio, ir benamio šuns, išgirdusio žmogaus aimanas, nieko nėra. Šalta. Tamsu. Iš dangaus vėl krenta sniegas.

Kelias

Užmiesčio žvyrkelis. Saulėta diena, karšta. Vaikinas mėto akmenėlius į apleistą trobą, kairėje pusėje nuo kelio. Šalia tipena kiemsargis. Vaikinas eina toliau, numeta kasnį duonos šuniui. Paspiria kelią, nuo smūgio sukyla dulkės, išsipurvina batai. Kelias tęsiasi už horizonto, spigina saulė. Obelis pakelėje, jis prisėda po medžių laja. Pavėsis. Kelias ilgas, tiesus ir duobėtas.

Kaspinas

Pirma diena mokykloje. Rudaakė, garbanota mergaitė, su pakaušyje įrištu rausvu kaspinu. Vėsa po drabužiais. Languotas sijonėlis ir rudas švarkas. Būrys pirmaklasių. Džiaugsmas, raudonos gėlės, plonytis šalis. Pasisveikinimai.

Garsas

Dūžta indai, dunda sienos. Jis daužia rankomis į stalviršį. Ašaros ir nepasitenkinimas. Durų trinktelėjimas, apgailestavimas. Šnabždesys, vėliau šūksniai. Keiksmai. Šukės. Akmuo pliumpteli į tvenkinį.

Fejerverkai naujųjų naktį. Butelio kamštis nuskrieja į tolį, šlakstomasi šampanu. Policijos sirenos. Ausinių muzika kurtinamai spengia į ausis.

Čirškia žiogai. Sunkių guminių batų brūžesys į kilimėlį prie durų. Jie numetami verandoje, nuo batų varva birželio lietaus vanduo.

/Tekstas sukurtas Kūrybos studijoje, vad. Erika Straigytė/