2019 m. rugsejo 17 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Rašau ir tobulėju

*print*

Archyvas

 

2017-12-07Be žiedo

Miglė Gerčaitė/ Pagyvenęs vyriškis šlavė gatvę. Išblukusi oranžinė liemenė beveik susiliejo su gelsvu lapų peizažu. Šaltas rudens vėjas šiurkščiai glostė rankas. Iš po lapų kažkas suspindo. Vyras pasilenkė, ranka praskleisdamas čežantį kilimą. Gatvėje pasigirdo riksmas. Sucypė padangos. Staigiai mesdamasis į šalį automobilis vos išvengė ant kelio atsiradusios kliūties. Iš jo išlipo aukštas vyras pilku kostiumu. Lakuoti batai žvilgčiojo saulėje, kol jis greitu žingsniu artėjo prie darbininko. Drebėdamas šlavėjas spoksojo į lapų krūvą. Kiek sutrikęs verslininkas pasekė jo žvilgsnį...

2017-12-05Dėlionė

Agata Kazakevič/ Šiandien į parduotuvę sugužėjo visi miesto žmonės. Juk prasidėjo didysis išpardavimas! Visi pardavėjai, kiti darbuotojai buvo išvargę ir stovėjo kaip mumijos. Jau buvo dešimta valanda vakaro, bet pirkėjai net nesiruošė keliauti namo. Valytojos taip pat plušėjo kaip bitės. Tačiau didžiausia našta teko vargšui eskalatoriui. Jis važiavo tai pirmyn, tai atgal. Ir taip po šimtą kartų. Tačiau ilgai tai tęstis negalėjo. Ir staiga visi žmonės, esantys ant eskalatoriaus, nubildėjo žemyn vienas ant kito. Tai sukėlė milžinišką triukšmą. Net pirkėjai, susipešę vienas su kitu dėl tos pačios prekės, atsisuko pažiūrėti...

2017-12-05Planas

Agata Kazakevič/ Šiandien į parduotuvę sugužėjo visi miesto žmonės. Juk prasidėjo didysis išpardavimas! Visi pardavėjai, kiti darbuotojai buvo išvargę ir stovėjo kaip mumijos. Jau buvo dešimta valanda vakaro, bet pirkėjai net nesiruošė keliauti namo. Valytojos taip pat plušėjo kaip bitės. Tačiau didžiausia našta teko vargšui eskalatoriui. Jis važiavo tai pirmyn, tai atgal. Ir taip po šimtą kartų. Tačiau ilgai tai tęstis negalėjo. Ir staiga visi žmonės, esantys ant eskalatoriaus, nubildėjo žemyn vienas ant kito. Tai sukėlė milžinišką triukšmą. Net pirkėjai, susipešę vienas su kitu dėl tos pačios prekės, atsisuko pažiūrėti, kas gi ten atsitiko.

2017-11-28Krioklys ir kalnas

Rūta Giedrytė/ Krioklys/ Ramus ir šaltas/ Kaip rankos akmenis glostantis/ Tykus, paslaptingas, bet gyvas/ Krioklys// Viršūnė/ Galinga, žaižaruojanti/ Lyg žiburys vakaro saulėje./ Tvirtas, skaistus, bet vienišas,/ Dega kalnas ir jo atspindys//

2017-11-07Prisilietimai

Akvilė Petkevičiūtė/ Taip jau nutinka, kad tikslingas žygis į parduotuvę kartais užsitęsia ir tampa smagia pramoga apžiūrint prekes ir visai nesvarbu, kad jų neketini pirkti. Kartais užtenka vien pamatyti, kad pasisemtum naujų idėjų, užplūstų įkvėpimas. Arba vien užuosti, kad malonūs kvapai pakeltų nuotaiką ir nukeltų toli toli... O kartais reikia tik prisiliesti, švelniai perbraukti pirštais, kad prasidėtų kelionė... Blizgantis nerūdyjantis plienas patraukia ne tik smalsias akis, bet ir neklusnias rankas. Skylėtas dubuo, šone styro rankena.

2017-10-31Smalsumas

Emilija Daugelavičiūtė/ Dėžutė buvo maža. Dažai apsilupę, bet vis tiek galėjai įžiūrėti, kad kažkada ji buvo juoda. Dangtelis stipriai aplamdytas, bet spyna vis dar laikėsi tvirtai. Dirbdamas statybų aikštelėje Tomas yra radęs daug keistenybių: dienoraštį, stiklainį, pilną centų, vaikiškų dantų kolekciją skardinėje. Kartą pažįstamas iš Šiaulių pasakojo radęs žmogaus kaulus, o Viktoras iš Lenkijos teigia radęs kometą. Tomas nežinojo, kiek tuose pasakojimuose buvo tiesos, bet jis jautė, kad šis radinys jį kažkuo traukia. Juk niekas neužkastų tuščios dėžės savo kieme...

2017-09-26Pabėgimo planas

Agata Kazakevič/ Užsidegė raudona. Per mišką, bėgiais, riedėjo traukinys, sukeldamas nestiprų vėjelį. Kai kuriems traukinys kelia nuostabą, dažniausiai vaikams. O kai pervaža uždaroma, ir pyktį, kad reikia gaišti taip visiems trūkstamą laiką. Iš automobilio iššoko Binas, stipriai trenkdamas durimis, ir pradėjo daužyti automobilio ratus. Šiandien jam labai nesisekė. Iš pat ryto jis pramiegojo, vėliau kelią perbėgo juodas katinas. Ir dar Binas apsiavė skirtingomis kojinėmis. O dabar jam trukdo traukinys pervažiuoti pervažą. Tačiau net ir pravažiavęs traukinys nepakeitė situacijos, nes mašina užstrigo ir negalėjo pajudėti.

2017-09-13Kaukės

Emilija Daugelavičiūtė/ Virš centrinės Cirkonio aikštės pradėjo rinktis tamsūs audros debesys. Staiga ryškus žaibas perskrodė dangų ir nuo artimiausio dangoraižio pradėjo kristi žiežirbų lietus. Vos po kelių sekundžių sekė kurtinantis griausmas, nuo kurio suskilo kelių krautuvėlių vitrinos. Padangę užliejo dar viena akinanti šviesa, bet ši buvo smaragdo žalumo. - Ar pasiilgote manęs? - nuaidėjo linksmas daktaro Radono balsas. *** Žaibas įsirėžė į prekybos centro šoną. Į visas puses pasipylė stiklai. Pasigirdo žmonių šauksmai.

2017-09-12Vakaro žvaigždė

Akvilė Petkevičiūtė/ Žurnalistas gauna užduotį apsilankyti iškilmingame renginyje, kurio metu renkami metų žmonės. Jis stengiasi įamžinti kiekvieną akimirką. Vaikinas svajojo pats kada nors tapti šio renginio nominantu. Vakarėliui įsisiūbavus sužino, kad metų dainininke išrinkta Amanda ir kad dingo jos veislinis šuniukas. Jis peržiūri nuotraukas, kurias tą vakarą padarė savo fotoaparatu, ir randa tą, kurioje stovi besišypsanti, pritrenkiančiai atrodanti muzikos dievaitė su savo keistai akis išsprogdinusiu ir žvilgsnį į žurnalistą nukreipusiu šuneliu. Šunelis juodas, turi kelias dėmeles bei juodą priekinę leteną.

2017-09-12Seklys rožine suknele

Agata Kazakevič/ Viena mamytė norėjo leisti savo vaiką į kūrybos studiją. Ji labai svajojo, kad dukra bus garsi rašytoja kaip ir ji. Tačiau mamytei labai knietėjo sužinoti, kas studijoje vyksta. Ji pergyveno, ar dukra bus saugi užsiėmimuose. Mat visai neseniai Linutė susilaužė ranką. Tad mamytė pasitelkė geriausią seklį Morkį. Tai buvo ypatingas seklys, nes prieš tai dirbo garsiems žmonėms. Susiruošė jis į labai svarbią užduotį akimirksniu, mat jis buvo gerasis seklys ir padėdavo tik geriems žmonėms. Morkis į savo užduotį žvelgė labai rimtai, kaip ir į tą kartą, kai jam reikėjo sugauti vagį, kuris naktį vogdavo jo morkas.

2017-05-16Lašas

Akvilė Petkevičiūtė/ Automobilis lėtai privažiavo ir sustojo ties įvažiavimu į garažą. Pro langą atsivėrė vaizdas į didelį namą. Ne tokį, apie kurį su susižavėjimu sakytų „koks didelis ir gražus namas, tikriausiai viduje labai jauku“, o bejausmiu balsu mestelėtų „koks didelis senas ir baisus namas, tikriausiai jame vaidenasi“. Aš būčiau priskirtas prie pastarųjų. Tarsi galėčiau tai pakeisti? Niekas man neleido pasirinkti namų, tik nemaloniu balsu pasakė „čia bus tavo namai“, balsu, kuris gergždžia ir gąsdina, išbaido bet kokį norą prieštarauti, nesutikti ar tiesiog prasižioti, ir ilgu plonu pirštu bakstelėjo į apsitrynusią nuotrauką. Jau tada žinojau, kad šis namas man nepatinka.

2017-05-09Pėdos

Beata Tomkevičiūtė/ Pėdos taip ir liko įspaustos sniege. Dešinėje gatvės pusėje buvo praėjusi graži dama vardu Liusė. Ji yra gana turtinga, už savo pinigus galėtų nusipirkti brangenybių, bet ji to nenori. Dabar ji nuskubėjo pas vargšus žmones, kurie neturi pinigų net duonai. Kairėje pusėje buvo nutapsėjęs mažas, pūkuotas šunelytis. Jis pasimetęs jau labai ilgai. Visą tą laiką šunelis nebuvo laimingas, jam teko patirti ir išgyventi baisių dalykų. Gatvės viduriu buvo nuskubėjęs jaunas vyras vardu Adomas, jis taip pat paliko pėdsakus. Vyras taip skubėjo į darbą, kad nieko nematė, kas vyksta aplinkui.

2017-05-02Susitikimai

Miglė Gerčaitė/ Namie buvo labai karšta. Vaikas nusispyrė antklodę, bet vėsiau nepasidarė. Niežtėjo gerklę ir nosį, pradėjo kosėti. Tamsus kambarys skendėjo rūke, tad nieko negalėjai įžiūrėti. Berniukas atsisėdo lovoje, atrodo, jį mama pašaukė. Kažkas sutraškėjo, krito. Sudrebėjo visas namas. Čirškė telefonas. Eimantas nerangiai ranka graibstė naktinio staliuko paviršių. Neramūs pirštai užčiuopė lempos laidą. Paspaudė mygtuką ir nauja, juodai žvilganti lempa įsitvieskė. Vaikinas apžvelgė stalviršį tiek, kiek leido sopančios akys. Telefonas bevibruodamas jau buvo nukeliavęs iki staliuko krašto, kėsinosi nukristi ant grindų.

2017-04-25Lauksiu

Emilija Daugelavičiūtė/ Kambarys skendėjo pritemdytoje šviesoje. Aplink sklido pažįstamas šurmulys, jau beveik tapęs kasdienybe. Nosį kuteno stiprus alkoholio tvaikas. Taburetė, arčiausiai sūdytų riešutų, galima sakyti buvo rezervuota mano vardu. - Kaip visada? – šūktelėjo Kristijonas. - Ne, dar laukiu. Iš jo veido išraiškos buvo matyti, kad jis suprato, tačiau didelės dangaus mėlynumo akys jį visada išduoda. Jis pažvelgė gailesčio pilnu žvilgsniu, pasitaršė šiaudų spalvos plaukus ir nužingsniavo prie kitų klientų. Dar kartą mečiau ilgesingą žvilgsnį durų link, bet jos nė nekrustelėjo, kaip ir prieš pusę minutės, kai paskutinį kartą buvau atsisukęs.

2017-04-25Gandas

Akvilė Petkevičiūtė/ Viename miestelyje užgimė gandas. Gandas, kad kalvos šlaite gyvenantis senukas slepia auksą. O jis tikrai buvo paslaptingas – užsisklendęs devyniais užraktais, apsitvėręs aukštomis tvoromis, kurių viršų juosė spygliuota viela. Gal ir nenoromis, bet jis tikrai atrodė lyg kažką slėptų. Vieni šias kalbas laikė plepalais, kiti šventai tikėjo, bet nebuvo nei vieno, kuris nebūtų girdėjęs. Kalbos pasiekė ir vietinio smulkaus nusikaltėlio pravarde Tritonas, didžiausią dienos dalį praleidžiančio smuklėje, ausis. Jas pastatė kaip zuikis. Nors visiems sakė, kad tos kalbos tušti plepalai, kaip kempinė gėrė kiekvieną žodį...

2017-04-12Stiklinė arbatos su citrina

Beata Tomkevičiūtė/ Prie nedidelio namelio pamiškėje žaidė vaikai. Spardė kamuolį ir džiaugsmingai šaukė vienas kitam "duok kamuolį man!", kelis kartus buvo pataikę į medį, šūktelėjo "valio!" Artėjo vakaras, temo ir vaikučiai turėjo pėdinti namo. Simona traukė takučiu pasipūtusi ir kraipydamasi į šonus. Valdas ir Ignas šuoliavo drauge. Vaikai pražygiavo pro didelį skruzdėlyną ir rožių krūmą. Valdas ėjo, rimtai laikydamas knygą, kurią atsinešė, kartais piktdžiugiškai šyptelėdavo. Ignas strikinėjo greta, mėtydamas kamuolį ir šypsodamasis. Eiti miegoti buvo dar anksti, todėl vaikai žaidė slėpynių.

2017-03-28Našta

Akvilė Petkevičiūtė/ Vienas... Du... Trys... Ranka ryžtingai perskrodžia orą ir prie pat durų sustoja. Likęs tarpelis toks mažytis, kad net musė neprasispraustų. Senos medinės durys, persiėmusios senos medienos kvapu, lakuotas paviršius išvagotas daugybės gilių raukšlių. Vaikinas mindžikuoja pakrypusiame prieangyje, nuo batų varva ištežęs sniegas. Giliai įkvepia ir vėl pradeda skaičiuoti... Trys... Ir sugniaužtas kumštis. Atrodo, būtų lengviau nubėgti kelis ratus apie stadioną ar net visą maratoną, kad tik būtų galima išvengti šio pokalbio. Vaikino atmintyje iškyla prisiminimas apie Augustą. Juk atėjo čia dėl jo.
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media