Populiarumas – vienas svarbiausių paauglių rūpesčių. Ypač tai rūpi mano klasiokėms. Mūsų klasėje yra tokia mergaičių grupelė, kurios per greitai auga. Palyginus su jomis aš pirmokė. Taigi ši grupelė jau žinoma visoje Maironio progimnazijoje ir, manau, ne tik joje. Tiesą sakant, man jos dažnai pabosta – tai su berniukais susipeša, tai iš pamokų pabėga. Turbūt dėl to jos ir yra visiems žinomos.

Anksčiau man niekada neknietėjo šis klausimas, bet kažkodėl vyresnėse klasėse aš šiek tiek pasikeičiau. Na, ne tai, kad man pradėjo rūpėti populiarumas. Iš tiesų tapau linksmesnė, anksčiau buvau nuobodi. Man rūpėjo tik mokslai ir dar draugai šiek tiek. Supratau, jog reikia pradėti laisviau bendrauti. Ir jūs nepatikėsit, pradėjau. Nuo to viskas ir prasidėjo. Su manim ėmė daugiau bendrauti klasės draugai ir man tai labai patiko. O šiemet mane dar ir seniūne išrinko, taigi man patinka būti, nors ir truputį, bet populiariai.

Man labai patinka atlikėjas Eminemas. Nuo populiarumo jis netapo pasipūtęs kaip daugelis garsių dainininkų. Jis rūpinasi savo šeima, savo dukterimis. Taip pat jis kuria labai prasmingas dainas, o tiksliau – repą. Jo kūriniai visada kažką sako - kas ta gyvenimo prasmė, meilė, šeima. Eminemas yra mano mėgstamiausias atlikėjas, ir tai ne dėl to, kad aš mėgstu repą, o dėl to, kad jis yra iš tiesų geras žmogus, kuris nepiktnaudžiauja savo populiarumu.

Taigi vieniems populiarumas rūpi labiau, kitiems mažiau. Svarbiausia, kad pačiam žmogui būtų gera. O ar būti jam populiariam klasėje, mokykloje, visuomenėje, ar išvis populiarumo netrokšti, jau spręsti jam pačiam.

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube per vieną užsiėmimą; jo autorė- šeštos klasės moksleivė/

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-19 15:45

Atgal