2020 m. balandžio 9 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas

 

2020-03-03Pedagogų trūkumas – ir gilėjanti, ir jau sprendžiama problema

Rapolas Streikus/ Jau keletą metų iš eilės Lietuvos mokyklose daugėja moksleivių, o mokytojų skaičius mažėja. Kasmet stojančiųjų į pedagogikos studijas vis mažiau, o tuo pačiu atsiranda galimybė studijuoti ir ne tokiems stropiems studentams. Lietuvoje situacija yra labai įvairi dėl demografinių aspektų. 2018-2019 m. statistika rodo, kad vidutiniškai vienam mokytojui tenka 13 mokinių, o kaimo mokyklose vienam pedagogui tenka 7 vaikai. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro aiškinimu, šiuo metu susiduriama su keliais veiksniais.

2020-03-03Vaikščiojimas stogais – kitu kampu

Gerda Kasčiūnaitė/ Vaikščiojimas stogais – labai pavojingas užsiėmimas. Bet tuo užsiima įvairūs darbininkai, kurių darbas yra susįjęs su buvimu ant stogų. Statybininkai, stogų smaluotojai, tvarkytojai, remontininkai ir kiti darbininkai, kurie dažniausiai vilki išsiskiriančiomis uniformomis, žmonių yra gerai pastebimi. Aplinkiniai suvokia, jog tokių darbininkų buvimas ant stogų yra susijęs su jų darbu, tad jokių įtarimų apie galimą netinkamą ar net ir pavojų gyvybei keliančią veiklą nekyla. Kartais ant stogų nuklysta vaikai, paaugliai ar jaunuoliai, kurie iki galo nesuvokia didžiulės grėsmės.

2020-02-25„Plotai“ – vis dar neatsiejama paauglių pasilinksminimų dalis

Vakaris Vingilis/ Paaugliai yra labai energingi, veiklūs ir visada ieškantys nuotykių. Tam, kad išsilietų ir pasilinksmintų, jie organizuoja įvairiausius vakarėlius. Juose su draugais žaidžia žaidimus, klausosi muzikos ir šoka, bet tai tik vienas iš vakarėlių tipų. Egzistuoja ir tokių, kuriuose susirenka ir nepažįstama publika, vartojamas alkoholis, žaidžiami azartiniai žaidimai ir taip mezgamos pažintys. Kadangi vakarėliai nevyksta lauke, dažnu atveju jiems reikalinga erdvė. Vadinamuosius „plotus“ mokyklinio amžiaus jaunuoliai rengia be tėvų žinios, jiems nesant namuose.

2020-02-25Į aiškų tikslą – žingsniuoti lengviau

Ugnė Rimkutė/ Nuėjusi į Lietuvos moksleivių sąjungą (LMS) aš supratau, kad ateitį siesiu su žurnalistika, komunikacija ir bendravimu su kitais žmonėmis. LMS buvau pasirinkusi rinkodaros komitetą, tačiau ten man nesisekė ir perėjau į renginių organizavimą. Dalyvavau konferencijose ir diskusijose, stebėjau kitų žmonių darbą, sėmiausi idėjų ir realizavau sumanymus. Tačiau po kelių mėnesių buvimo ten – išėjau. Po to daug savo laiko skyriau straipsnių bei knygų skaitymui, dainavimui ir grojimui gitara, pianinu. Buvo tokių dienų, kai neturėjau motyvacijos veikti, mąstyti. Neturėjau tikslo ir jaučiausi bejėgė, bet radau Jaunųjų žurnalistų klubą.

2020-02-25Vaikystės ligos atsiveja ir į būrelius

Justina Molytė/ Daugelis vaikų tokiomis pačiomis ligomis serga skirtingai. Vieniems komplikacijos būna didesnės, kitiems – mažesnės. Ankščiau nuo tokių ligų kaip gripas niekas neskiepydavo. Todėl šia liga vaikų susirgdavo daugiau negu dabar. Kai atsirado skiepai, jais skiepytis pradėjo vis daugiau žmonių. Tad ir sergamumas ligomis, nuo kurių skiepijama, sumažėjo. Kartais vaikams ligos yra malonumas. Nereikia eiti į mokyklas, darželius. Jie būna namuose, žiūri televizorių, žaidžia telefonu, skaito, ilsisi. Tačiau ligos turi ne tik "gerąsias" puses, bet ir blogąsias. Dėl sunkių ligų dažniausiai vaikus paguldo į ligoninę. O kartais, kai sergama infekcine liga, neleidžiama lankyti ligonių.

2020-02-04Mokytojas turi būti upė, o ne kūdra

Aistė Pugačiauskaitė/ Šiais laikais stengiamasi gerinti žmonių požiūrį į pedagogo darbą. Būti mokytoju nėra prestižas ir dėl šios priežasties trūksta gerų mokytojų. Dažniausiai žmonės, norintys dirbti pedagogo darbą ir turintys tam pašaukimą, pasuka kitu keliu būtent dėl prestižo nebuvimo. Taigi, kaip paskatinti žmones rinktis šią profesiją? Pati esu turėjusi kelias mokytojas, kurios įnešė didžiulį indėlį į mano gyvenimo suvokimą ir leido suprasti, kad mokytojas gali būti kaip draugas. Nusprendžiau paklausti mokytojos Akvilės Kazlauskienės ir Agnės Motiejūnės apie jų požiūrį į savo darbą ir pedagogų padėtį Lietuvos visuomenėje.

2020-01-28Kodėl vaikai vis dažniau keičia mokyklą?

Iveta Siničina/ Šiais laikais, kaip žinome, gana daug vaikų keičia savo mokyklą. Labiausiai žinoma priežastis yra ta, kad tėvai turi pakeisti gyvenamąją vietą dėl savo darbo. Arba šeima mėgsta keliauti ir mokyklos keitimas yra jiems kaip naujas išbandymas. Kitos priežastys: mokiniams jų mokyklos lygis per žemas ir jie ieško daug geresnės mokyklos, arba mokykloje iš vaikų tyčiojasi kiti. Aišku, kad ne visi vaikai sugebės papasakoti apie patyčias savo tėvams. Esu sutikusi nemažai naujokų. Buvo atvejų, kai juos ne visi klasės mokiniai norėjo priimti.

2020-01-14Ko vaikus moko kišenpinigiai?

Aistė Pugačiauskaitė/ Didelė dalis šių laikų suaugusiųjų yra linkę į materializmą, nori turėti daugiau ir daugiau pinigų ar daiktų. O koks yra vaikų ir jaunimo požiūris į pinigus? Ar šiais laikais jauni žmonės supranta pinigų vertę ir reikšmę? Tėvai dažnai pinigais skatina savo atžalas. Šiais laikais ir seneliai savo anūkams negaili didelių sumų ir už gerą pažymį, ir už padeklamuotą eilėraštuką. Tačiau neretais atvejais tokie „atlygiai“ vaikams tampa kaip žaidimas ir jie nesupranta, ką su pinigais daryti. Duotais pinigais vaikai giriasi darželiuose ar mokymosi įstaigose, kas tik dar labiau sukelia norą turėti daugiau pinigų.

2020-01-07Kūno kultūros pamokos prikuria simuliantų

Aistis Michailovskis/ Kūno kultūra – tai pamoka, kurioje turėtų sportuoti, mankštintis ar judėti visi vaikai, tačiau taip toli gražu nėra. Vaikai mūsų klasėje per pertraukas laksto išsijuosę ir jokių negalavimų neturi nė vienas, bet prasidėjus kūno kultūros pamokai priežasčių, kodėl tądien jie sportuoti negali, yra begalė. Pavyzdžiui, skauda koją, nors ką tik bėgiojo ir net žaidė futbolą, arba ,,atsitiktinai'' antrą mėnesį pamiršo aprangą. Aš juos pavadinčiau profesionaliais simuliantais, nors mokytoja jais tiki. Tačiau lazda turi du galus: vaikai visvien turi atlikti pratimus, kuriuos visi turi atsiskaityti, ir pusmečio gale jie negauna teigiamo įvertinimo.

2020-01-02Kalėdinės dovanos: nuo mielų smulkmenų – iki knygų ir kelionių

Girmantė Zolubaitė/ Kalėdos – kone visų laukiamiausia šventė. Jų laukia tiek vaikai, tėvai ar net seneliai. O taip nutinka, nes visi laukia to stebuklo, kai po egle randamos dovanos. Tačiau kai kuriuos vaikus apdovanoja jų pačių tėvai. Tad jie nustoja tikėti šiuo stebuklu. Na, o kitiems tai šventė, kai atsibudus ryte po egle randi dovanų. Taigi ar Kalėdų Senelis neša ne tik staigmenėles, bet ir reikalingus daiktus? Į šį klausimą atakymas yra: ,,Taip!’’ Aš nuo pirmos klasės svajoju tapti skaute, o šiais metais esu dėl to pakvaišusi. Tad Kalėdų Senelis man atnešė miegmaišį ir kompasą. O mama padovanojo skautišką gertuvę.

2019-12-03Internetiniai žaidimai įtraukia ir vaikus, ir suaugusius

Aistis Michailovskis/ Internetiniai žaidimai įtraukia ne tik vaikus, bet ir paauglius. Daugelis berniukų žaidžia su šaudymu ir lenktynėmis susijusius žaidimus, tačiau tikrai ne visi. Kiti to net neapsikenčia, kai kurie labiau mėgsta kitokio stiliaus žaidimus, pavyzdžiui, krepšinį, futbolą, boksą… Šiuo metu tarp populiariausių ir žaidžiamiausių yra “Minecraft, League of Lefgends”, OVERWATCH, Fifa 2020 ir daugelis kitų. Tačiau kai kurie žaidimai vaikams, o ypač paaugliams sukelia neigiamas emocijas, vėliau jie tai naudoja tikrame gyvenime.

2019-12-03Aklumas būna visoks

Girmantė Zolubaitė/ Pasaulyje yra daugybė žmonių, turinčių regos negalią. Juos gatvėje galima atpažinti iš baltos lazdelės arba juodų akinių. Tokiems žmonėms yra sunku išgyventi. Tad į pagalbą atskuba artimieji. Mes žaidėme žaidimą, kurio metu turėjome užsirišę akis eiti palei virvę. Kad būtų lengviau, pagalbon atskubėjo draugai. Mes pasidalinome į dvi komandas ir rungtyniavome. Kas pasiekdavo nustatytą vietą neprilietęs virvės, laimėdavo savo komandai tašką. Aš per šį žaidimą jaučiausi nejaukiai. Nes nieko nemačiau. Laimei, draugai labai tiksliai viską nurodinėjo ir beveik pelniau tašką! Per šį žaidimą mes patyrėme, ką reiškia nematyti.

2019-12-03Būrelių neįgaliesiems – labai nedaug

Justina Molytė/ Akliems žmonėms gyventi tikrai sunku. Pasikliauti kitų nuomone nelengva, žmonės gali tau pasakyti netiesą ir tai gali baigtis net nelaime. Kai pabandžiau pati vaikščioti užrištomis akimis ir pasikliauti kitų žodžiais, supratau, kad tai tikrai sudėtinga. Ne kartą mačiau gatve praeinant žmogų, kuris turi regos sutrikimą, ir kaip jam niekas nepadeda. Bet gal jis to neparodo viešoje aplinkoje. Regos sutrikimus turintys žmonės dažniausiai vaikšto su balta lazdele ir juodais akiniais. Mano artimųjų rate nėra žmogaus, kuris turi regos sutrikimų. Aš pati nešioju akinukus ir klasėje esu ne vienintelė, kuriai jų reikia.

2019-11-12Nemandagūs vaikai gadina gyvenimą kitiems

Viktorija Kšanaitė/ Pasaulyje galite sutikti labai įvairių vaikų. Vieni gali būti gabūs ir entuziastingi, kiti sumanūs ir rimti, o treti tikri svajotojai, per matematikos pamokas pasirėmę ranka smakrą ir skrajojantys padebesiais. Tačiau vaikų būna ir piktų, irzlių ar įžūlių, nemandagių. Šiandien papasakosiu apie nemandagius vaikus. Ar manote, jog visada elgiatės su kitais maloniai ir nuolankiai? Apskritai, kaip reikia elgtis mandagiai? Iš pradžių žmogus sprendžia apie jūsų mandagumą iš pirmo pokalbio.

2019-10-29Apie savo nuotraukas, viešumą ir patyčias

Justina Molytė/ Telefonų pagrindinė paskirtis yra susisiekimas su kitais žmonėmis skambučiais ir žinutėmis. Bet jis turi ir daugiau paskirčių, viena iš jų – fotografavimas. Niekas turbūt nepagalvotų, kad tai gali būti nesaugu. Juk nuotraukų siuntimas nėra blogai, ypač jei siunti draugėms, giminėms, mamai ir t.t. Tiesiog prieš siųsdami nuotraukas pagalvojate, kam siunčiate, kokias nuotraukas siunčiate ir ar tai saugu. Prisiminkite, ką pasakojo kiti iš savo patirties, skaitytos internete ir girdėtos, o gal patys susidūrėte su problemine situacija.

2019-09-24Moksleiviai nesilaiko saugaus elgesio taisyklių ir dėl tingėjimo

Gratas Dermontas/ Saugus moksleivių elgesys kelyje rūpi ne visiems. Yra tokių žmonių, kurie dažnai vaikšto ne per perėją ir visiškai nesilaiko eismo taisyklių. Manau, kad ne tik aš, bet ir jūs esate matę moksleivius ne vietoje kertant gatvę. Nors juos mokykloje ir moko, kad tai nesaugu, bet bėgdami ar būdami su draugais vaikai tai pamiršta ir suaugusieji, kurie vairuoja, turi stabdyti ar atlikti kitus manevrus kritinėje situacijoje. Tiesą sakant aš ir pats esu keletą kartų nesaugiai kirtęs gatvę skubėdamas, bet stengiausi tai daryti kuo greičiau, atidžiau ir saugiau.

2019-09-17Iš kūrybos studijos – į kino dramaturgiją

Vakaris Vingilis/ Vilnietis Lukas Mackevičius būdamas moksleiviu ieškojo savęs daugybėje veiklų. Lankė įvairius sporto būrelius, Kūrybos studijoje mokėsi kūrybinio rašymo ir publikuodavo tekstus internete. Bet visai neseniai pradėjo save pažinti kitoje srityje – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pradėjo studijuoti kino dramaturgiją. Nuo pat vaikystės Luką traukė kūryba bei menas, taigi toks pasirinkimas nebuvo spontaniškas. Šis interviu su buvusiu Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Kūrybos studijos nariu, o dabar jau studentu, galbūt būsimu dramaturgu Luku – apie kino dramaturgiją, pomėgius ir paauglystėje lankytus būrelius.
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media