Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Žurnalistai kviečiami į tyrimo "Nelygios demokratijos: Lietuvos atvejis" pristatymą2024-09-10 Kviečiame Jus į tyrimo "Nelygios demokratijos: Lietuvos atvejis" pristatymą, kusis vyks rugsėjo 11 d. 10:30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Tyrimas susideda iš dviejų ataskaitų. Pirmoje ataskaitoje siekiama atsakyti, kodėl vos apie pusė Lietuvos rinkėjų paprastai dalyvauja parlamento rinkimuose - vienas mažiausių procentų visoje Europos Sąjungoje? Kiek gyventojo pajamos, amžius, lytis, išsilavinimas, profesinė padėtis ir kiti sociodemografiniai bruožai lemia jo pasirinkimą nepasinaudoti savo rinkimų teise? O galbūt visa tai pirmiausia aiškintina tuo, kad rinkimai neįdomūs, nėra jokios didesnės intrigos? Antroje ataskaitoje mėginama įvertinti, kokia yra Lietuvos parlamento sudėtis? Ar Seimas iš tiesų yra visuomenės atspindys, ar visgi tam tikrų profesijų ir išsilavinimo grupių atstovai dominuoja parlamente, kuriančiame įstatymus visiems šalies gyventojams? Taip pat analizuojama, ar ir kiek Lietuvos Tautos atstovai atitinka vyrų ir moterų, taip pat amžiaus kartų pasiskirstymą visuomenėje? Abiejose ataskaitose taip pat pateikiamos rekomendacijos, ko galima būtų imtis, kad daugiau žmonių ateitų į parlamento rinkimus, o Seimo sudėtis būtų kuo įvairesnė? Po ataskaitų pristatymo vyks diskusija dėl pagrindinių tyrimo išvadų ir rekomendacijų. Diskusija vyks lietuvių ir vokiečių kalbomis su sinchroninio vertimo pagalba. Lietuvos atvejo tyrimas yra F. Eberto fondo (FES) Ateities demokratijos centro lyginamųjų demokratijos tyrimų programos dalis. 2024 m. ketinama paskelbti ataskaitas pagal tuos pačius "Nelygių demokratijų" pjūvius (nebalsavimo ir parlamento sudėties) devyniose Europos šalyse. Šio projekto tarptautinis koordinatorius Michael Jennewein dalyvaus diskusijoje ir pristatys, ar ir kiek Lietuvoje stebimos tendencijos atliepia procesus kitose Europos šalyse. Lauksime Jūsų atvykstant. Dr. Liutauras Gudžinskas Solidarumo instituto direktorius +37069818488
Paskutinį kartą atnaujinta: 2024-09-10 13:09
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)