Archyvas :: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė: Žurnalistai sėlių žemėje
Kolega Juozas Pocius emocijų pliūpsnį išliejo pakviesdamas parodos autorę Jolantą Mažylę šokiui
Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė: Žurnalistai sėlių žemėje2021-09-13 Kolega Juozas Pocius emocijų pliūpsnį išliejo pakviesdamas parodos autorę Jolantą Mažylę šokiui
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Rugsėjo 10 d. grupė LŽS Vilniaus skyriaus žurnalistų pajudėjo link sėlių krašto: Zarasų krašto muziejuje talkino atidarant Vilniaus universiteto docentės, V. Gedgaudo kūrybinio palikimo tyrinėtojos. Jolantos Mažylės parengtą parodą. Ji ir skirta legendinio žurnalisto, JAV lietuvių tautinės minties laikraščio „Dirva" vyriausiojo redaktoriaus Vytauto Gedgaudo (1912-1999) gyvenimui ir kūrybai. Rengiant informatyvią, turiningą, estetiškai prakilnią parodą „Laiko sūpuoklėse" talkino VšĮ „Atminties brasta". Ten, kur kadaise į ežerus įsispėtrinusi stovėjo Marytė Melnikaitė, grupė žurnalistų akimis pamatavę neaprėpiamus Zarasų ežerų plotus, įėjo į muziejaus salikę. Kaip ir dera, J. Mažylė jaudinosi: gal atėjusiems nepatiks? Gal neateis kviestieji? Tačiau, pradėjus rinktis publikai tapo aišku, jog renginys lauktas. Pagerbė ne tik kultūros įstaigų darbuotojai, bet ir Zarasų, Salako vadovai. Didžiausias džiaugsmas - gausus jaunimo būrys. Jie smalsūs - reiškia miestas perspektyvus. Buvo perskaitytas Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus sveikinimas. Jame nuskambėjo žinia, kad 2022-uosius Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ketina skelbti Vytauto Gedgaudo metais. Taip siekiama deramai pagerbti V. Gedgaudo darbus Lietuvai kitąmet minint jo gimimo 110-ąsias metines. Ir kalbėjusieji džiaugėsi paroda, bendru turiningu renginiu. Kviečiami neatsisakė nuvykti ir į Salaką, kur dar neužžėlė V. Gedgaudo ankstyvojo gyvenimo takai. Parodoje „Laiko sūpuoklėse" chronologiškai dėliojamas rašytinis, egodokumentais ir nuotraukomis praturtinta V. Gedgaudo gyvenimo panorama. Joje nesiblaškoma: informatyvu, tikra ir gražu. Antroji parodos dalis - iki šiol visuomenei nežinomi V. Gedgaudo meninės fotografijos darbai iš ciklo „Vienas modelis, viena meilė, vienas gyvenimas". Matome Vytauto gyvenimo draugę, bičiulę, talkininkę zarasietę Stefaniją Juodvalkytę-Gedgaudienę (1927-2020), ką tik iškilmingai perlaidotą Antakalnyje, šeimos kape greta vyro. Tai ne holivudiškos gražuolės maivymosi scenos, bet patrauklios, gražiu jausmu alsuojančios gyvenimo moters fotografijos: gražiai pašviestos jautrios kompozicijos. Stefanija Gedgaudienė 1997 metais žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo 85-erių metų jubiliejaus proga įsteigė Vytauto Gedgaudo premiją, skirdama savo asmenines lėšas premijų fondui. Šį kartą salėje buvo ir jos laureatės - Aldona Armalė ir pati parodos autorė. Kaip ir atsisveikinant su p. Stefanija, skambėjo dainavusio prof. dr. Antano Kiverio balsas, lakiomis melodijoms priminusio ežerų kraštą, lietuvišką bakūžę, Tėvynės graudulį ir narsius jos žmones. Jurgio Karnavičiaus sukurtai Jaunojo bajoro dainai šį kartą pritarė susirinkę parodos lankytojai, o žvaigžde spindėti linkėdamas J. Mažylei, Juozas Pocius emocijų pliūpsnį išliejo pakviesdamas parodos autorę šokiui. Žurnalistai buvo dėkingi zarasiškiams ne tik už pagalbą rengiant parodą, bet ir už puikų priėmimą: už agurkus su kvapniu ekologines aukštumas pasiekusių paežerių pievų medumi, puikaus gido, supratingo smailaliežuvio Evaldo pasakojimus apie Juozo Erlicko ir kitų meno, mokslo žmonių gyvenimą Zarasų krašte, už susitikimus su 1500 metų Stelmužės ąžuolu ir seniausia Lietuvoje medine barokine bažnytėle, restauruotais Antazavės dvaro rūmais, viena moderniausių bibliotekų Lietuvoje ir už bendrystę su nuostabios gamtos svaigulyje gyvenančiais darbščiais žmonėmis.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-09-13 12:42
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)