Senos, apdriskusios knygos. Piteris jas įnirtingai vartė ir tarp jų ieškojo kompaktinio disko. Tai buvo trečio aukšto palėpė, o joje milžiniška senų knygų lentyna. Aplinkui mėtėsi seni, apdulkėję ir niekam nereikalingi daiktai. Lubos apaugusios voratinkliais, o sienos jau smarkiai pelijo. Ant vieno voratinklio tūnojo vos įžiūrimas voras.

Staiga pačiame kampe Piteris pamatė voką. Nedelsiant pačiupęs jį ėmė apžiūrinėti. Voke buvo jo ieškomas kompaktinis diskas. Jis džiaugėsi, kad pagaliau galės įsirašyti filmą, kurį jau seniai rekomendavo draugas. Bet jo džiaugsmą nutraukė laiptų traškėjimas ir jau netrukus palėpėje pasirodė tėtis. Ant grindų mėtėsi krūva knygų, o prie jų stovėjo jo sūnus, kažką slepiantis už nugaros.

- Ką tu čia darai? - piktai paklausė tėvas.

- Aš? Nieko... Tiesiog...

- Kodėl knygos ant žemės?

- Norėjau...

- Ką ten slepi? - nelaukęs atsakymo tėtis priėjo prie sūnaus ir pagriebė voką. Jį apžiūrėjęs vėl uždavė jam klausimą.

- Kas leido jį imti?

- Niekas. Pats sugalvojau.

- Ir ką ketinai su juo daryti?

- Norėjau įsirašyti filmą.

- Ar aš tau leidau?

- Ne. Man tą filmą labai siūlo internetinis draugas.

- Koks dar draugas?... Ko tyli?... Mauk iš čia.

Tėvas sustingęs žvelgė į purviną voką. Netrukus įdėjo į kompiuterį ir po poros minučių žiūrėjo šešiolikos metų senumo filmuotą medžiagą. Ant lieptelio tupėjo ketverių metų berniukas ir plukdė laivelį. Šis pomėgis jo pirmagimį ir pražudė.

Tėvas negalėjo sulaikyti ašarų... Išėmęs diską įdėjo į tą patį voką ir paliko ant stalo. Jis jau buvo pasiruošęs atsakyti į savo sūnaus klausimus.

/Tekstas sukurtas Kūrybinės saviraiškos studijoje, vad. E.Straigytė/

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-19 16:24

Atgal