2024 m. balandžio 19 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Rašau ir tobulėju

*print*

Archyvas :: Pilkas

2015-09-24
 
Erikos Straigytės nuotraukoje: Viginto ir Malvinos Stankų kūrinio fragmentas

Erikos Straigytės nuotraukoje: Viginto ir Malvinos Stankų kūrinio fragmentas

Lukas Mackevičius

 

Ant storos medžio šakos tupėjo žvirblis. Nupešiotomis plunksnomis, pilkas ir liūdnas. Nunarinęs snapą žvelgė kažkur į tolį. Stebėjo kaip kiti skraidžiojo spalvoti, gražūs ir laimingi.

 

Mažame ir prastai apšviestame kambaryje ant seno nuplyšusio fotelio sėdėjo Artūras. Šalia stovėjo stalas, o ant jo lapų krūva. Jis mąstė apie savo niūrų ir nuobodų darbą iš, kurio gaudavo „centus“. Kiekviena jo diena prasidėdavo triukšmingoje gatvėje, o baigdavosi tuščiuose ir nuobodžiuose namuose. Artūras dažnai pinigus pragerdavo, todėl mokeščiai už butą, skolos taip ir likdavo nesumokėtos. Jis prisiminė griežtus tėvo žodžius: „Mokykis, sūnau, ir susirask darbą, iš kurio pragyventum.“

 

Dabar tėvas jau buvo miręs dvejus metus, o mama mirė, kai jam dar nebuvo suėję metai. Jis prieš metus šiaip ne taip baigė mokyklą ir šiuo metu gailėjosi, jog nepaklausė tėvo žodžių.

 

Artūras bandė įsidarbinti kitame darbe, bet kol kas ant stalo gulėjo tik tuščių lapų krūva. Taip bemąstydamas jis pajuto alkį. Tačiau šaldytuvas buvo tuščias. Pakratė taupyklę, bet ji  neišleido jokio garso, kuris parodytų, kad taupyklėje vis dėlto kažkas yra. Nieko nelaukęs nuėjo pas kaimyną.

 

Duris atidarė jaunuolis su bokalu alaus. Išvydęs Artūrą atsiduso ir paklausė:

-Tai kokios problemos tave ištiko šį kartą?

-Neturiu pinigų. Ar galėtum šiek tiek paskolinti?

-Aš juk tau prieš savaitę daviau dešimt eurų. Kur jie? Kada juos grąžinsi? - piktai pradėjo klausinėti Edvardas.

-Bus... Dabar neturiu.

-Ne naujiena. Tu jų niekada neturi.

 

Artūras šiek tiek patylėjo ir tarė:

-Neturiu ką valgyti.

-Ta patį sakei ir praeitą kartą.

-Ir dabar tai sakau.

 

Edvardas nutaisė piktą žvilgsnį ir metė:

-Nesiruošiu tau duoti pinigų tam, kad tu juos pragertum! Negausi nė cento!

Artūras dar norėjo kažką pasakyti, bet Edvardas užtrenkė duris.

 

Grįžęs namo pažvelgė į atidarytą langą. Vėjas plaikstė užuolaidas į visas puses, o ant palangės stovėjo bokalas alaus. Šalia strikinėjo tas pats pilkas ir nupešiotas žvirblis.

 

 

/Tekstas sukurtas Kūrybinės saviraiškos studijoje, vad. E.Straigytė/

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-19 16:14
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media