Rašau ir tobulėju

Greta Gudauskaitė

Šaltukas. Snaigės vis pildo sniego atsargas ant šaligatvio. Pro vienintelio mieste likusio medinio namuko langą į gatvę žvelgia žaliaakis katinas. Niekas nestabteli, nė nepasižiūri- kokia gatvė graži! Kavinės kviečia karšto šokolado, pro namų kaminus skleidžiasi cinamono ir kūčiukų kvapas, medžiai matosi net iš kosmoso. Besvajodama apie Kalėdų prasmę, girdžiu švelnų murkimą. Grįžo šeimininkas. Pro plyšelį pamatau didelę žalią eglę. Taip prisimenu savo šeimą ir skubu namo priminti, kaip juos myliu.

/Emocija pagauta Kūrybinės saviraiškos studijoje (vad. E.Straigytė) žvelgiant į Ramūno Danisevičiaus fotoetiudą/