Rašau ir tobulėju

Dovetas Danielius, Rugilė, Gratas, Agnė

Mačiau funikulierių ant Gedimino kalno. Jis skirtas neįgaliesiems ir senyviems žmonėms. Taip pat juo naudotis gali turistai ir lankytojai. Jo užduotis vežti žmones į kalną ir nuo jo. Kartą funikulierius buvo išjungtas šiokiam tokiam laikui. Tada žmonėms teko lipti laiptais.

Po kurio laiko jis vėl pradėjo veikti. Ir aš supratau, kad verčiau buvo palaukti, negu lipti laiptais nežinia kiek laiko.

Po to funikulierius pradėjo skraidyti. Jis buvo labai greitas. Skriejo kaip kulka. Aš nesupratau, koks tai paukštis. Jo pavadinimas buvo Bojongas. Žmonės į Lietuvą atvykdavo jo pamatyti. Pamatę Bojongą visi labai nustebdavo. Jie net nesuvokė, kad kažkada ten buvo funikulierius.

Kiti Lietuvos ir pasaulio miestai pradėjo Bojongą kopijuoti. Vėliau tokių bojongų atsirado labai daug. Bet jis nenuliūdo, nes visi funikulieriai paukščiai buvo pavadinti Bojongo vardu. Bojongas pradėjo galvoti planą... Kadangi detalės buvo gaminamos pagrindinėje Bojongo įmonėje, jis pradėjo gaminti blogesnes detales. Todėl kiti funikulieriai pasidarė silpnesni.

Kadangi jie to nesuprato, per daug nestresavo.

/Tekstas-improvizacija sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; mažiausiai teksto bendraautorei - 10 m./