Jie buvo Ukmergės piliakalnyje, aplankė Rokiškio pieninę, pabuvojo A. Smetonos dvare-vasarnamyje ir žinomų didikų Radvilų dvare, kitaip vadinamame Taujėnų dvaru.

Vaikai valgė šviežius sūrelius, nors jie buvo nelabai skanūs. Mokinių dėmesį patraukė plastikinės karvės, stovėjusios prie pieninės. Jie fotografavosi, lipo ant karvių ir skardžiai juokėsi, kad net kretėjo. Dar įdomi buvo sena mokykla, esanti prie Smetonos dvaro. Ten vaikai kaip laukiniai nevaržomai dūko ir krėtė išdaigas. O kai reikėjo išeiti, visi pyko ir ūžė.

Bet, neskaitant šių linksmybių, buvo ir nelabai malonių dalykų. Pirma kliūtis buvo autobusas, bet apie jį vėliau.

Taigi pieninėje galėjom pabūti vos 10 minučių. Tualete ir tai praleidome daugiau laiko. O mokytojai buvo išvis nenusakomi... Jie sugalvojo atspausdinti lapelius su klausimais, ir mes negalėjome net muzikos ramiai paklausyti, dėl to, kad reikėjo klausyt apie kažkokius "svarbius Ukmergei žmones". Na, grįžtam prie autobuso. Kadangi autobusas buvo dviaukštis, visi, net neatsigręždami, spardydamiesi ir stumdydamiesi, sugriuvo į antrą aukštą. Ak, kokią didelę klaidą jie padarė! Pasirodo, autobuso antrojo aukšto vaizdas buvo labai apgaulingas. Ten buvo labai ankšta. Vos susėdom! Nebuvo nei atlenkiamų staliukų, nei prietaiso kėdei atlošti... Žodžiu, tikras žlugimas.

Užtat pirmame aukšte buvo visi patogumai. Ten, karališkai įsitaisę, sėdėjo visi patenkinti mokytojai.

/Kritinis straipsnelis sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube per vieną užsiėmimą; jo autorė- šeštos klasės moksleivė/

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-19 16:54

Atgal