Aktualijos

Vakaris Vingilis

Kaip atrodys mokyklos ateityje? Kai pasaulį apėmė COVID-19 pandemija ir moksleiviai pradėjo mokytis nuotoliniu būdu, šis klausimas tapo labai populiarus. Gyvename technologijų amžiuje ir nors galime užgesinti šviestuvą balsu, tačiau vaikai mokyklose ir toliau mokosi tokiu pačiu būdu, kaip jų tėvai ir seneliai. Švietimo sistema nėra labai modernizuota, nebent mokyklose pakabintos išmaniosios lentos ir projektoriai ant lubų. Nenuostabu, kad keičiantis laikams toks mokymo būdas, kokį mokyklos naudoja šiandien, yra neefektyvus.

Bet taip buvo iki 2020 metų, kol neprasidėjo Covid-19 pandemija. Mokyklos kaip ir kitos įstaigos buvo uždarytos, visas mokymo procesas pirmą kartą istorijoje persikėlė į virtualią erdvę, moksleiviai pradėjo mokytis iš namų. Iš pradžių švietimo darbuotojams buvo šokas −  niekas nežinojo, kaip dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau praėjus šiek tiek laiko, visi priprato prie mokymosi namuose.

Tačiau yra šalių, kurios jau ilgą laiką integruoja moderniąsias technologijas į savo švietimo sistemą. Štai Suomija jau keletą metų atlieka bandymus su robotais – mokytojais. Tokie robotai Suomijoje moko pradinių klasių mokinius įvairių disciplinų. Toks mokymo būdas po truputį pasiteisina, nes ši technologija plėtojama, tobulinama ir ja ketinama mokyti ir aukštesniųjų klasių moksleivius. Robotai mokytojai ne naujiena ir Kinijoje, jie naudojami mokyti vaikus dar darželyje. Tokie robotai ten labai populiarūs, jie tiesiog važinėja po patalpas, edukuoja vaikus, užduoda jiems klausimus.

Šalims, kurios taiko moderniąsias technologijas švietimo sistemoje kasdien, nebuvo taip sunku laikinai pereiti į nuotolinį ugdymą. O štai Lietuvai tai buvo iššūkis. Iššūkis, leidęs pagalvoti, kaip mokyklos Lietuvoje atrodys ateityje.

Viešojoje erdvėje jau vyksta įvairių diskusijų, kokia turėtų būti ateities mokykla. Viena jau žinoma, iš namų mokytis dienų dienomis niekas neplanuoja. Tačiau Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė neseniai prasitarė, jog egzaminai ateityje gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, nes tai kainuotų pigiau ir būtų moderniau. Išgirdus tokią idėją kyla mintis, jog ir pamokos gali būti hibridinės, galbūt kai kurių dalykų būtų mokoma ir namuose.

Visgi jaunoji karta viliasi, kad mokslas ateityje bus įdomus, įtraukiantis ir galbūt net socialiniai tinklai bus integruojami į ugdymo procesą. Šiuo metu to dar nėra, tačiau socialinių tinklų kaip edukacinės švietimo erdvės idėją pasiūliusi muziejininkė, istorikė Kristina Petrauskė socialiniame tinkle „TikTok“ jau yra pritraukusi pasakojimais apie Lietuvos istoriją daugybę žmonių, tarp jų ir moksleivių. Kristina kuria trumpus filmukus istorine tematika, kuriuos talpina į savo „TikTok“ paskyrą. Taip pat ji filmukais atsakinėja į žiūrovų klausimus bei rengia gyvas vaizdo transliacijas.

Tokia edukuojanti istorikės veikla nelieka nepastebėta, jos filmukus „TikTok“ platformoje žiūri ir seka apie 25 tūkstančiai žmonių arba daugiau nei dvi sausakimšos Kauno „Žalgirio“ arenos. Istorikės filmukai dažnai rodomi ir mokyklose, o jos sekėjai net klausia, galbūt ji rengia paskaitas ar dirba mokytoja. Dažnas komentuoja, jog ji žmogų, niekada nemylėjusį istorijos, užkrėtė aistra jai. Kristiną pastebėjo ir visuomenės veikėjai – neseniai istorikę savo laidoje „Langas į valdžią“ kalbino žurnalistė Rita Miliūtė su Meška.

Taigi, dar labai sunku pasakyti, kaip atrodys ateities mokykla, tačiau joje tikrai galės būti naudojami socialiniai tinklai, įvairūs robotai, dirbtinis intelektas, o pamokos galės vykti tiek mokykloje, tiek ir moksleivių namuose.

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autoriui 17 m./