2019 m. rugsejo 17 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: Apie superherojus, komiksus ir Algimantą

2019-02-26
 
Erikos Straigytės nuotraukoje: Algimantas Žadeikis

Erikos Straigytės nuotraukoje: Algimantas Žadeikis

Gerda Kasčiūnaitė

 

Algimantas Žadeikis – jaunas, darbštus, potencialu ir pasitikėjimu savimi spinduliuojantis jaunuolis, neretai atkreipiantis į save dėmesį ne tik tatuiruotomis rankomis, bet ir didžiule aistra mokyti vaikus meno. Jis Lietuvos vaikų ir jaunimo centre įkūręs komiksų būrelį. Šis interviu – gera proga paklausinėti Algimantą daugiau apie jo potraukį menui.


Kuo užsiimate gyvenime?

Gyvenime užsiimu tatuiruočių darymu, dirbu su vaikais ir paišau. Sutrumpintai, savo gyvenime labai daug paišau.

 

Komiksų kūrimu užsiimate tik darbo tikslais ar tai jums reiškia kažką daugiau?

Komiksų kūrimas yra mano hobis. Domėjimasis tuo atsirado vaikystėje, žiūrint vaizdo filmukus ir žaidžiant videožaidimus. Tai mane ir pastūmėjo toliau gyvenime dirbti su tuo.

 

Kada jūsų gyvenime atsirado komiksai ir ar ilgai žadate tuo užsiimti?

Manau, jog niekada iš savo gyvenimo neišmesiu komiksų, jie visada bus šalia manęs. Kad ir koks senas būčiau, vis vien mėgsiu atsiversti Betmeno ar Žmogaus voro komiksus.

 

Gal jaučiate potraukį ir kitoms meno atšakoms?

Žinoma. Esu baigęs Eduardo Balsio menų gimnaziją. Pasirinkau kaip specializaciją skulptūrą. Po to, atvykęs mokytis į Vilnių, keturis metus mokiausi multimedijos dizaino. Tai susiję su kameromis, reklamomis ir jūsų, žurnalistų, darbu. Tad meną jau seniai esu „paėmęs“ kaip būdą užsidirbti duoną.

 

Kaip įsivaizduojate tikrą menininką?

Mano manymu, menininkas yra žmogus, gebantis atskleisti save ir atsipalaiduoti užsiimant tuo, kas jį labiausiai domina.

 

Ar pats save tokiu laikote?

Ne, niekada nelaikiau. Meno pats dar iki galo nesuprantu, todėl ir nelaikau savęs tikru menininku. Aš kūrėjas. Nežinau, kokia riba yra tarp kūrybos ir meno. Aš tiesiog mėgstu tuo užsiimti. Žinoma, džiaugiuosi pasaulyje buvus tokius dailininkus kaip Dali ar Picasso. Bet aš ne tokio lygio ir niekada nesiekiau būti tokiu.

 

Kodėl nusprendėte įkurti komiksų kūrimo būrelį?

Lietuvoje pastebiu labai mažai išpopuliarintus komiksus. Kai pats buvau vaikas, nebūdavo nei kaip tuos komiksus gauti, nei kas ir turėdavo jų. Tai būdavo labiau iš kažkur išgirstas dalykas, kad yra toks superherojus ar yra tokia istorija. Po to sienos atsivėrė. Komiksų gauti tapo daug lengviau. Tad atsiranda didžiulis noras platinti tokią nuostabią meno šaką, kuri yra tiek pat įdomi jaunai, game'inančiai kultūrai. Visi visada mėgs superherojus, su jais lyginsis, o Lietuvoje to per mažai.

 

Ar pradedant lankyti jūsų būrelį mokinys privalo mokėti piešti?

Ne, aš niekada neliepiu paišyti mokiniams ir nenurodau piešimo kaip pagrindinio dalyko. Kaip jau sakiau, menus suprantu visaip. Tarkim, poezija nėra labai susijusi su komiksais, tačiau jei aš klasėje turiu gerą poetą, kuris gali laisvai kurti eiles apie komiksus ir dabartinį pasaulį, aš niekada nevarysiu tokio lauk. Aš skatinsiu jį kurti toliau, nors jis niekada ir nepieš. Menas yra visur ir visada.

 

Kokias savybes stengiatės ugdyti savo mokiniuose?

Kultūrą! O jeigu rimtai, tai stengiuosi daug. Labai norėčiau, jog šiuolaikinio pasaulio vaikai jaustų daugiau pagarbos vienas kitam, ne tiek pyktųsi, užgauliotų vieni kitus. Mažiau wape'intų.

 

Kokiuose dalykuose pastebite didžiausią mokinių progresą?

Kūrybiškose užduotyse, kada mokiniai būna labiausiai susidomėję viskuo, ką jie daro. Tada jie nepraranda savo užsikabinimo ir dirba labai sparčiai.

 

Kokie jūsų tolimesni meniniai tikslai?

Jei labai atvirai, mano tolesnis meninis tikslas yra išsitatuiruoti visą savo kūną. Jau pusę įvykdžiau, dar pusė liko.

 

Kokių svajonių pasitaiko tarp jūsų mokinių ir ar pradedate jas paversti realybe?

Svajonių pasitaiko pas visus, taip tiesiog yra. Svajonių pasitaiko įvairių. Esu girdėjęs pasiūlymų vesti pamoką. Daug kas ateina susigalvoję būdų, kaip pamoką pravesti kuo įdomiau. Jie man tai pasiūlo, aš apsvarstau, ar tai įmanoma ir ar tai sutinka su pačia būrelio veikla. O šiaip tai visada palaikau vaikų mintis ir idėjas.

 

Kokiais trimis žodžiais apibūdintumėte savo būrelį? Kuo, jūsų nuomone, jis išskirtinis?

Mano būrelis atviras, jis teisingas ir jis labai žmogiškas. Tikrai.


 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė/

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-03-05 16:14
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media