2020 m. spalio 1 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Komentarai

*print*

Archyvas :: Suvažiavimui artėjant: Vilniaus skyriaus valdyba siūlo LŽS įstatų pataisas

2010-10-29
 
LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė Aurelija Arlauskienė

LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė Aurelija Arlauskienė

Vilniaus skyriaus skyriaus valdyba, kurioje vienu metu buvo net 5 valstybės tarnautojai (dabar - 4, nes į tikrojo žurnalisto statusą grįžo dr. Audronė Nugaraitė), posėdyje apsvarstė kelis klausimus, susijusius su suvažiavimu.

 

Vienas jų - Dėl LŽS įstatų. 4.3.3 ir 8.1.

 

Dabar galiojančiuose LŽS įstatuose yra:

 

4. 3. LŽS tikraisiais nariais negali būti:


...


4. 3. 3. asmenys, turintys politiko, valstybės tarnautojo ar pareigūno statusą.

 

Vilniaus skyriaus valdyba siūlo:

 

4.3.3. asmenys, gaunantys atlygį už politinę veiklą.

 

Tokį siūlymą - kad valstybės tarnyboje dirbantys žurnalistai būti tikraisiais nariais - padiktavo kasdienybė. Nemažai labai aktyvių mūsų skyriaus narių - žurnalistų šiuo metu dirba valstybės tarnyboje - teismuose, ministerijose, Seimo narių padėjėjais. Taigi yra nariai korespondentai be balsavimo teisės suvažiavime, be teisės būti renkamais skyrių, klubų pirmininkais. Kodėl aktyvūs, patirtį turintys žmonės stumiami į kasdienybės paraštes? Kodėl Ramunė Sakalauskaitė, Loreta Jastramskienė, Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė, Birutė Balynienė, Raimonda Karnackaitė ir daugelis kitų, šiuo metu valstybės tarnyboje dirbančių žmonių, yra priešpastatomi redakcijose dažnai užsakomuosius straipsnius, užsakomąsias laidas kuriantiems ir taip kur kas labiau priklausomiems nuo visokių įtakų žurnalistams-tikriesiems LŽS nariams. Drįstu teigti, kad valstybės tarnautojai gali kur kas aktyviau ginti žurnalistų teises, negu tie, kurie dirba redakcijose ir yra tiesiogiai priklausomi nuo savo darbdavio, dažnai tikrai nesuinteresuoto, kad tas žurnalistas būtų laisvas.

 

Klausiate, ar eitų valstybės tarnautojas ginti žurnalistų teisių? Pavyzdys, kai neseniai Dainius Radzevičius paskelbė iniciatyvą prisidėti prie profsąjungų piketo ir susirinkti devyniems žmonėms, jo kvietimą išgirdo septyni senjorai- tikrieji nariai ir viena valstybės tarnautoja. Šiemet Kovo 11-ąją, kai Vilniaus Gedimino prospektu ėjo didžiulė eisena, kurioje turėjome progos dar kartą priminti apie garbingą žurnalistiką, dalyvavo dvi valstybės tarnautojos, LŽS pirmininkas, keli senjorai ir keli aktyvūs Vilniaus skyriaus nariai. Buvo labai liūdna, kad mūsų grupelė buvo tokia maža, kai tuo tarpu kitų profesinių organizacijų buvo tiesiog miškas...

 

Valstybės tarnautojai neturi būti išeliminuojami iš skyrių, klubų veiklos. Mes nenorime, kad iš mūsų būtų paimamas tik nario mokestis, o balso nenorima girdėti. Kolegė Alma Mosteikaitė iš Alytaus sako, kad braunasi visokie į Žurnalistų sąjungą. Bet juk tuos „visokius" priima LŽS valdyba. Skyriai ar klubai čia neturi jokios balso teisės. Pas mus, Vilniaus skyriuje, yra ir bankininkų, ir istorikų, ir buvusių merų, ir ambasadorių, kuriuos į LŽS priėmėme tikrai ne mes, Vilniaus sk. valdyba, ir dėl to niekaip nekalti šiandien valstybei tarnaujantys žurnalistai, išrinkti į skyriaus valdybą.

 

Suprantame, kad LŽS pirmininkas tikrai neturi būti valstybės tarnautojas. Tačiau kodėl skyriams, klubams negali vadovauti tokį statusą turintis žurnalistas? Gali būti, kad užsienio patirtis šiuo klausimu yra kitokia, tačiau Lietuvoje, kur dar labai aktyviai reikia ginti žurnalistų teises ir laisves, aktyvūs žmonės taip lengvai neturėtų būti „nurašomi". Manau, kad LŽS Taryboje nuskambėjo labai geras pasiūlymas - valstybės tarnyboje dirbantys žurnalistai privalo nurodyti savo galimus interesų konfliktus. Ir tuo viskas būtų išspręsta.

 

Norėčiau būti teisingai suprasta - siūlomas įstatų pakeitimas - ne Arlauskienės problema. Artimiausiu metu gali būti ir visos LŽS problema, nes kas vadovauja skyriams ir klubams? Aktyviausi, nebijantys iššūkių, naujovių žurnalistai. Na atsitiks taip, kad į valstybės tarnybą išeis Klaipėdos, Kauno ir kt. skyrių, Esperantininkų, Kelionių ir kt. klubų pirmininkai. Juos teks perkelti į kitą „narių korespondentų" eilutę. Sakote, bus išrinkti kiti. Būtų šaunu, jeigu visi kolegos, ypač jaunesni, norėtų dirbti šį, visuomeninį, darbą, kuris reikalauja labai daug energijos, savo laiko aukojimo ir už kurį nėra mokama. Prieš kurį laiką, renkant Vilniaus sk. pirmininką, visuotiniame susirinkime iš kelių šimtų skyriaus narių dalyvavo vos kelios dešimtys, iš jų į valdybą išrinkome devynis aktyviausius, iš kurių net penki buvo valstybės tarnautojai. Žinoma, nepakeičiamų žmonių nėra, privalo būti rotacija, tačiau vardan stabilumo prašau labai atsakingai pasvarstyti šį Vilniaus skyriaus valdybos siūlymą.


Vilniaus skyriaus valdyba siūlo dar vieną LŽS įstatų pataisą.

 

Dabar yra:

 

8. 1. LŽS valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurį sudaro LŽS pirmininkas ir skyrių/klubų pirmininkai. Valdybos pirmininkas yra LŽS pirmininkas.


Siūlome:

 

8.1. LŽS Valdyba yra kolegialus valdymo organas, kurį sudaro LŽS pirmininkas ir skyrių/klubų pirmininkai arba skyrių/klubų deleguoti asmenys. Valdybos pirmininkas yra LŽS pirmininkas.

 

Aurelija Arlauskienė,
LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė,
LŽS Etikos komisijos pirmininko pavaduotoja

Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-10-29 13:46
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media