Aktualijos

Gražios bažnyčios ir dvarai, nuostabus kraštovaizdis, meną puoselėjantys žmonės ir unikaliosios Paulavos respublikos rūmų liekanos... Tas ir dar daug kitokių įdomybių bei netikėtumų laukia kiekvieno, panorusio susipažinti su Šalčininkų rajonu. Keliauninkams nebūtina krautis lagaminų, rezervuoti viešbučių, daužyti taupyklių - rytą iš sostinės išvažiavęs, minimumą pinigų išleidęs, vakarop grįši namo kupinas gražių įspūdžių.

Tačiau tam, kad kelionė į šį, vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus nutolusį kraštą, būtų turininga, privalu namuose palikti visas išankstines, kažkada kažkieno suformuotas nuostatas apie jį. Būtent taip nusiteikęs žurnalistų desantas vieną gražią spalio dieną iš Vilniaus pasuko pietinėn Lietuvos dalin. Ir jau už pusvalandžio Lietuvos žurnalistų sąjungos Pokalbių klubo koordinatorės Aldonos Armalės iniciatyva suburtus keliauninkus prie Šalčininkų rajono savivaldybės pastato pasitiko meras Zdislavas Palevičius ir jo komanda.

Ašara žurnalistės aky...

Pirmasis aplankytas objektas - Vagnerių giminės dvaro rūmai, kuriuose dabar veikia Stanislavo Moniuškos menų mokykla. Ilgametis šios mokyklos direktorius Vladislavas Bogdanovičius papasakojo, kad šioje mokykloje veikia Fortepijono, Akordeono, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų, Dailės, Choreografijos skyriai. Iš viso čia mokosi 225 vaikai (šiame rajone veikia 3 muzikos mokyklos - Šalčininkuose, Eišiškėse, Jašiūnuose). Auksu tviskančioje salėje įvyko mini koncertas: Davidas Petrosianas skambino fortepionu, Jovita Jankelaitytė dainavo, o Julija Ivanovskaja ir Rolandas Jatkevič susirinkusiųjų jausmus virpino virtuoziškais akordeono garsais. Viskas buvo taip gražu, jausminga ir tikra, kaip ir ašaros žurnalistės Viktorijos akyse, kurių ji visai nesigėdijo... O Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Dainius Radzevičius nepaleido iš rankų „išmanaus" telefono, gaudžiusio vaizdus ir žodžius, kuriuos vėliau perkėlė į savo blogą (http://dainius.org/). D.Radzevičius pasiūlė merui Plento gatvę, kurioje veikia minėta mokykla, pavadinti Menų arba St.Moniuškos gatve. Z.Palevičius pažadėjo idėją perduoti rajono tarybai. Beje, tadien įdomių minčių dėl galimo LŽS ir Šalčininkų rajono bendradarbiavimo kilo ir Vilniaus skyriaus pirmininkei Aurelijai Arlauskienei, pažadėjusiai parengti konkretų to bendradarbiavimo projektą.

Šviesos dailininkė

Vėliau buvo Tabariškės, kuriose gimė Vilniaus vyskupas Motiejus Taboras (1491-1507). Čia apžiūrėta medinė, 1770 metais statyta bažnyčia, 18 a. varpinė ir, žinoma, tautodailininkės Anos Krepštul muziejus. Savamokslės dailininkės sesuo Danuta Moločko papasakojo apie prieš trejus metus mirusios sesers sunkų gyvenimo kelią, supažindino su muziejaus eksponatais. 2007 metų rudenį Vilniaus skyriaus žurnalistai aplankė dailininkę jos namelyje, fotografavosi. Pasirodo, buvome paskutiniai ekskursantai, matę ją gyvą - po kelių savaičių 75-erių kūrėja mirė. Nuo jaunystės sirgusi sunkia liga Ana sukūrė daugiau kaip 3 tūkstančius aliejiniais dažais tapytų paveikslų, nuostabiai siuvinėjo tik jai vienai žinoma technika. Danutos liudijimu, šviesos kupinų Anos darbų yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Australijoje, Rusijoje. Savivaldybės išlaikomame A,.Krepštul muziejuje eksponuojami 48 jos darbai.

Pralenkęs laiką

Turgeliuose, kurių kapinėse palaidotas Vilniaus universiteto rektorius Simonas Malevskis (1759-1832), aplankyta ir didelė, prieš daugiau kaip 100 metų pastatyta mūrinė bažnyčia. Jos klebonas ne tik papasakojo bažnyčios istoriją, bet ir pademonstravo įdomiai sumontuotą, ekonomišką pastato šildymo įrangą. Turgelių Povilo Ksavero Bžostovkio vidurinės mokyklos direktorė Lucija Jurgelevič pakvietė į mokykloje įsikūrusį muziejų, kuriame yra daugiau kaip 3 tūkst. eksponatų, liudijančių , liudijančių apie šiose apylinkėse prieš beveik 250 metų P.K. Bžostovskio įkurtą Paulavos respubliką.

1767 m. jaunas kunigas, tuometinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės veikėjas P.K.Bžostovskis, studijavęs teologiją Romoje, vėliau paskirtas LDK didžiuoju raštininku, nusipirko dvarą prie Merkio ir pradėjo jį savaip tvarkyti. Pavadino savo vardu - Paulava, panaikino tuo metu klestėjusią baudžiavą - lažą pakeitė mokesčiu, įkūrė valstiečių savivaldos bendruomenę su dviejų rūmų parlamentu. Respublika, gyvavusi apie 30 metų, turėjo savo pinigus, miliciją, gydytoją. P.K.Bžostovskis rūpinosi pavaldinių švietimu, įsteigė mokyklą. Mokė ūkininkauti - dvaro pajamos buvo padidėjusios net kelis kartus. Paulavos respubliką pripažino tuometinis Seimas. 1794 m. P.Bžostovskiui išvykus į Drezdeną, naujasis valdytojas atšaukė Paulavos reformą, grąžino baudžiavą. Apie žmogų, visų šimtmečiu pralenkusį laiką, liudija minėto muziejaus eksponatai ir nostalgiškai styrančios Paulavos respublikos rūmų sienos.

Kur vaikščiojo Adomas Mickevičius

Vos 25 km nuo Vilniaus nutolusiuose Jašiūnuose aplankytos trys šiame miestelyje veikiančios lietuvių, lenkų ir rusų vidurinės mokyklos. Ypatingai originaliai sutiko pastarųjų dviejų mokyklų auklėtiniai, gražia lietuvių kalba žurnalistams išaiškinę, ko jie, jaunoji karta, tikisi iš plunksnos ir eterio darbininkų. Jašiūnų "Aušros" vidurinėje mokykloje sutikome mokytoją Vidą Domarkienę, čia jau 9 metus atvažiuojančią dėstyti istorijos iš...Dubingių. Mokytoja kalbėjo apie savo profesiją, dėstomą dalyką, o mes labai pavydėjome jos auklėtiniams.

Kazimieras Karpičius, Jašiūnų Mykolo Balinskio mokyklos direktorius, pasakojo apie Jašiūnų dvarą, vieną svarbiausių 19 a. kultūros centrų Vilniaus krašte, kuriame lankėsi daug to meto šviesuolių. "Istoriniai šaltiniai liudija, kad Jašiūnuose ne kartą lankėsi ir poetas Adomas Mickevičius", - sakė LŽS Vilniaus skyriaus valdybos narys, A.Mickevičiaus muziejaus direktorius Rimantas Šalna, tądien svetingai priėmusiems šeimininkams, dovanojęs savo knygų.

Gražiai prižiūrimose Jašiūnų mokslininkų kapinaitėse ilsisi ir Vilniaus universiteto rektorius, astronomas, matematikas Jonas Sniadeckis, jo brolis Vilniaus universiteto profesorius Andrius Sniadeckis.

Sutarė bendradarbiauti

AB "Actas" - paskutinis tądien žurnalistų aplankytas objektas. Po to Jašiūnų seniūnijos salėje kartu su meru Z.Palevičiumi, savivaldybės tarybos nariais, Jašiūnų seniūne Sofija Griaznova, mokyklų direktoriais aptarėme Šalčininkų - vienos iš 14 Lietuvos probleminių savivaldybių - kasdienybę ir ateities planus. Meras Z.Palevičius paklaustas, kaip rajonas sukasi iš keblios padėties sakė , kad visaip, „bet tikrai ne dejuodami ir ne kritikuodami valdžią. Dažniausiai žmogus ieško kaltų nė nesusimąstydamas, ką jis padarė, kad jam, jo artimui būtų geriau. Esu optimistas ir tikiu, kad visi sunkumai įveikiami, - pabrėžė meras. - Važiuoju į kaimus, susitinku su žmonėmis, išklausau jų priekaištus. Ten, kur nėra bendruomenių, patariu burtis į jas. Šiuo metu rajone yra septyniolika bendruomenių, kai kur, pavyzdžiui, Butrimonyse, Dieveniškėse, jos labai aktyvios. Važiuojame į užsienį, semiamės patirties. Mano tikslas, kad žmonės patys pradėtų galvoti, o ne norėtų, kad už juos galvotų ir dirbtų kiti. Šiandien Lietuva išgyvena didelę dvasinę krizę, nes žmonės tapo abejingi šalia esantiems. Suprantu, kad sunku burti kaimo bendruomenę, kai dauguma jo gyventojų kilnoja taurelę, niekur nedirba, tačiau tai dar nereiškia, kad reikia likti abejingiems. Niurgzti - lengviausias kelias, bet mes juo neisime".

Meras Z.Palevičius išreiškė viltį, kad tai būsiąs pirmas, bet ne paskutinis susitikimas. Žurnalistai jam pritarė ir pažadėjo artimiausiu metu susitikti mažesniame ratelyje aptarti konkretaus bendradarbiavimo reikalus.

Auksė Skiparytė