Aktualijos

Edmundas Simanaitis

1990 metų „Tremtinio“ laikraščio sausio numerio pirmajame puslapyje stambiu šriftu užrašyti trys žodžiai: Laisvės! Laisvės! Laisvės! Prieš dvidešimt metų keltos problemos neprarado aktualumo ir šiandien. Daug kas keičiasi, bet esmė lieka ta pati – puoselėti ir ginti pilietines ir moralines vertybes.  

„Tremtinio“ pozicija buvo nuosekli ir tvirta

Laikraštis vienareikšmiškai pateikė GULAGo belaisvių ir Sibiro tremtinių apibendrintą požiūrį į vertybių skalę – pirm visa ko – Laisvė. Tai atitiko Tautos valią – jokių referendumų, jokių paistalų kokiame nors Maskvos soviete ar Kremliaus užkaboriuose apie Lietuvos „išėjimo iš Sovietų sojūzo galimybę ir sąlygas. Demokratinė Lietuvos Respublika niekada nebuvo atsisakiusi Nepriklausomybės, o brutali karinė okupacija nevadintina išvadavimu ar savanorišku prisijungimu prie sovietų imperijos. Išvada viena – Lietuvos Respublikos valstybingumas turi būti nedelsiant atkurtas remiantis tarptautine ir nacionaline teise. Maloniai stebina ir jaudina to meto visuomenės veikėjų aiški pilietinė savivoka, ryžtas“.

Straipsnio „SOS iš imperijos okeano“ autorė Ona Balčytienė rašė apie Tautos valią ir Vakarų politikų mindžiukavimą: „Šiandien viso pasaulio bangose pirmieji žodžiai – Lietuva, Baltija. Suskridę į Vilnių pulkai žurnalistų savo akimis įsitikina, kas kaip. Pakartos jie Lietuvos vardą pasauliui dar kartą, pasakys, kad mes labai trokštame laisvės. Bet juk galime suskaidyti imperiją, sudrumsti pasaulio rimtį. Gal geriau neskubėtume. (...) Taip, pasaulis mato ir girdi... Tik nesuvirpa didžiųjų pasaulio vadų širdys, kaip nesuvirpėjo 1956-aisiais dėl Vengrijos, nesuvirpėjo dėl „Prahos pavasario“, nesuvirpėjo dėl Gruzijos.“

Einame Baltijos keliu – tiesa įveiks melą

„Du didieji žmonijos budeliai – Hitleris ir Stalinas slapta susitarė pasidalyti nepriklausomas valstybes – Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją ir Rumuniją. Agresoriaus įpėdinis ir paveldėtojas (N.Chruščiovas, E.S.) viešai prieš pasaulį išpažino seniai visiems žinomą savo pirmtako nusikaltimą – laisvų Europos tautų ir valstybių pavergimą. (...) Ne Maskvos lyg išmalda numestas suklypęs ir svyruojantis ekonominis savarankiškumas visagalio centro kontrolėje, ne Hongkongo ar Mongolijos statuso prašymas, o drąsus ir atviras, paremtas tarptautine teise ir visuotinai pripažintomis tautų apsisprendimo laisvėmis reikalavimas laipsniškai atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę,“ – ištrauka iš Jurgio Okso straipsnio „Kelias į Nepriklausomybę.“

Tame pačiame numeryje skelbiama Raimondo Ylos informacija apie „Baltijos šalių pirmąjį tremtinių suvažiavimą. „Suvažiavimo dokumentuose skelbiama: Mes einame Baltijos keliu! Siekiame Baltijos šalių Nepriklausomybės! Tik tiesa gali padėti įveikti melą ir naujas represijas!”

Nenutrūkstantis budėjimas laisvių ir teisių sargyboje

Sąjūdžio Seimo narys, „Tremtinio“ visuomeninis redaktorius Povilas Varanauskas apie AT veiklą: „Parlamentas sėkmingai dirbs, jeigu kelios grupės apibendrins savo programas. Šiuo metu yra dvi pagrindinės programos: valdančiųjų komunistų ir Sąjūdžio. Kai kuriais apsektais jos bendros, pavyzdžiui, liečiančios Lietuvos Nepriklausomybės principą. Tačiau tuo pačiu klausimu jos iš esmės ir skiriasi. Valdantieji komunistai mato Lietuvos nepriklausomybę toli ir migloje, o Sąjūdis – AT kadencijos rėmuose.

Sąjūdžio Kauno rinkimų štabo pirmininkas Aleksandras Ambrazevičius apie kultūros problemas: „Būtina įstatymiškai panaikinti cenzūrą, ideologinį vadovavimą kultūrai, masinės saviraiškos reglamentavimą. (...) Mokykla yra visuomenės atspindys. Kokia visuomenė – tokia mokykla. Sena mokymo sistema buvo grindžiama vulgaria politizacija, asmenybių niveliavimu. Naujos mokyklos uždavinys – kurti, auklėti asmenybę.“

                                                                   x x x

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis “Tremtinys”, pradėtas leisti Kaune 1988 metų spalio mėnesio 28 dieną, ir po dvidešimties metų yra laisvės, demokratijos, meilės gimtinei šauklys. 2010 metais “Tremtinys”, redaguojamas LŽS narės Jolitos Navickienės, yra leidžiamas beveik keturių tūkstančių egzempliorių tiražu. Leidinio prenumeratoriai gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse, tenai, kur dar yra tautiečių, kurie žino, kas  žmogui yra tremtis…