Aktualijos

Vidmantas Miškinis

Kūrybingas ir nepavargstantis kaunietis, LŽS ir NŽKA narys Juozas Kundrotas paskutinėmis 2009-ųjų dienomis skaitytojams padovanojo savo aštuonioliktąją knygą „Kol veda viltis: eskizai“ (dailininkas Vladimiras Beresniovas, leidykla „Naujasis lankas“, spaustuvė „Morkūnas ir Ko“) . 223 psl. knygoje – žurnalisto susitikimų įspūdžiai su rašytojais, menininkais, kultūros žmonėmis, kurie savo kūryba, aktyvia veikla supantį pasaulį daro jaukesnį, šviesesnį, harmoningesnį.

Knygos puslapiuose „Šviesaus liūdesio paliudijimai“ – autorius pateikia rašytojo Jono Biliūno našlės Julijos Biliūnienės-Matijošaitienės prisiminimus. „Rašytojas ir jo laikas“yra skirtas susitikimams su literatūrologu, Lietuvos rašytojų sąjungos nariu Juozu Jasaičiu. Pasakojimas apie aštuoniasdešimtmetį Amerikos lietuvį Alfonsą Šešplaukį-Tyruolį, vadinamą Lietuvos knygų leidimo patriarchu, pateiktas trumpu vardu „Tyruolis“ parašytuose eskizuose.

Mintis apie poetą ir prozininką Vytautą  Čepliauską autorius pavadino „Nesutrupėjau sausledžiu“, o apie vienintelį susitikimą su poetu Jonu Strielkūnu - „Nuo „Raudonų šermukšnių“ iki...“ Kur kas ilgesni Juozo Kundroto susitikimų eskizai „Kelias nušviestas knygos šviesa“. Nenuostabu, nes pirmasis autoriaus trilogijos  romanas, išleistas 2004 metais, buvo „Sakmė apie knygnešį“.

Jeigu su muziejininku, poetu ir publicistu Alfu Pakėnu („Žvaigždės gryčios lange“) knygos „Kol veda viltis“ autorius susipažino neseniai, tai  su LŽS nariu, buvusiu ilgamečiu „Nemuno“ žurnalo bendradarbiu, dabar „Santaros“ vyr. redaktoriumi Romualdu Norkum („Dėlioju naują „Santarą“)  arba  Kauno žurnalistikos senjorų klubo „Mes“ pirmininku, vienu žymiausių Lietuvos karikatūristų Vladimiru Beresniovu („Aukštuma“), Juozas Kundrotas ne tik seniai ir artimai pažįstamas, bet jį sieja  ir bičiuliška draugystė. Tačiau visus savo knygos herojus autorius vienodai myli, gerbia ir apie juos rašo tai, ką širdis liepia...

Pasakojimo „Pasaulis kaip lotosas“ jau neperskaitys žurnalistas, žinomas kultūros istorikas, publicistas, pasišventęs orientalistikai Romualdas Neimantas, pernai  netikėtai atgulęs amžinajam poilsiui. Tai lyg Juozo Kundroto mažasis rekviem buvusiam kolegai. Kaip ir jo pasakojimas „Mintimis su tėviške“ apie visų užmirštą buvusį Lietuvos radiofono diktorių, rašytoją Balį Auginą (Augustinavičių) 1944-ųjų vasarą emigravusį į Vakarus. Jau ir  į anapusybę iškeliavusį, bet palikusį šešias brandžias  poezijos knygas. 

Šviesaus atminimo dailininko Gedimino Pempės portretą autorius atskleidė eskizuose „Jį vadinome – maestro“. O „Pilnatvė. Post scriptum“ yra skirta septyniasdešimtmetį atšventusiam LŽS nariui, laikraščio „Kaišiadorių aidai“ redaktoriui Jonui Laurinavičiui, LŽS 80-mečio proga apdovanotam medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“. Tai lyg pernykštės  knygos „Pilnatvė“ apie šį žinomą, žurnalistą, literatą, tautotyrininką  - papildymas.

Juozas Kundrotas savo naujos knygos „Kol veda viltis“ pratarmėje parašė: “Tai susitikimų, nuoširdžių pabendravimų, įsimintinų įspūdžių atšvaitai. Čia nėra apibrėžto žanro, išsamių biografijų, gyvenimo aprašymų. Apybraižai būdingi elementai persipina su eseistika, komentarai – su filosofine įžvalga, mintimi. Siekta objektyvumo, identikos. Ieškota vis kito registro, galinčio dialogui suteikti naujų spalvų. (...) Išėję ir neišėję – kiekvienas jų savitai kūrė savo slėpiningo dvasios pasaulio tankį, savaip grindė suvoktą tiesą, jog gyvenimas turi prasmę tol, kol tolyn veda tikslas ir prisijaukinta viltis“.