Spaudos konferencijos

Mieli Kolegos, kviečiame jus į ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!" pradžios renginį-spaudos konferenciją, kuri vyks spalio 18 d., 11 val. Nacionalinio muziejaus Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius).

Ekspediciją globoja Prezidentas Valdas Adamkus bei LR Aplinkos ministerija. Renginio metu bus transliuojama Valdo Adamkaus palaikymo ekspedicijai kalba, dalyvaus Aplinkos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai. Situaciją Baltijos jūroje gyvai komentuos jūrų biologė Laura Stukonytė, išsamiau apie ekspediciją papasakos jos vadovas Giedrius Bučas. Renginio metu bus paskelbtas ir sutelktinio finansavimo kampanijos startas.

Bus demonstruojama ir G. Bučo sukurta meninė instaliacija „Jūra prasideda čia!".

PLAČIAU APIE PROBLEMATIKĄ

Baltijos jūra patenka tarp penkių užterščiausių pasaulyje ir mes susiduriame su realia grėsme jos netekti. Prie taršos prisidedame kiekvienas (nuo buitinių vartotojų iki verslo), tad susitelkę kartu galime šią situaciją pakeisti.

Anot jūrų biologės Lauros Stukonytės, jau kurį laiką mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl neraminančios Baltijos jūros būklės ir jos mums teikiamų dovanų ateities. Menkas Baltijos jūros susisiekimas su vandenynu lemia itin lėtą vandenų atsinaujinimą. Tai reiškia, kad visa ten atsidurianti tarša užsilieka ilgam, ilgainiui nuodydama ekosistemas. Dėl šios priežasties, mūsų jūra yra tarsi pacientas, reikalaujantis ypatingos priežiūros.

„Baltijos jūra patiria spaudimą dėl daugybės veiksnių - tiek klimato kaitos, tiek intensyvios žvejybos, o prie viso to prisideda ir vis dar sunkiai kontroliuojama tarša. Viena pagrindinių taršos keliamų Baltijos jūros „ligų" - azoto ir fosforo pertekliaus keliama eutrofikacija, dėl kurios mūsų jūroje formuojasi milžiniškos negyvosios zonos, kuriose gyvybei trūksta deguonies. Per netvaraus žemės ūkio bei nepakankamai išvalytų gamyklų ir namų ūkių nuotekas, aplinkai pavojingi teršalai jūrą pasiekia net iš tolimiausių Lietuvos miestų ir miestelių. Vandens organizmai šiandien kenčia nuo dėl eutrofikacijos mažėjančio deguonies kiekio, o taip pat ir vandenį pasiekiančių vaistinių medžiagų, pesticidų bei mikroplastiko dalelių", - teigia L. Stukonytė.

Tarpvyriausybinės Helsinkio komisijos (HELCOM) šalys, bendradarbiaudamos su Baltijos jūros šalių mokslininkais, parengė Baltijos jūros veiksmų planą. Šis planas detalizuoja visus veiksmus, kurių šalys įsipareigoja imtis, kad Baltijos jūros būklė būtų ženkliai pagerinta. Reiškia, pataisyti situaciją dar galima, tačiau rezultatai priklauso nuo to, ar realių veiksmų bus imtasi laiku. HELCOM pateikti 2022 metų duomenys rodo, kad didelė dalis numatytų veiksmų dar stringa. Tarp gausybės jų - ir visuomenės švietimas jūrai draugiško elgesio temomis. Tad ši ekspedicija ir visa ją supanti kampanija, siekia šiuos veiksmus katalizuoti.

Jūsų palaikymas, dalyvavimas, bendrystė, indėlis sklaidai - labai svarbu. Palikite savo atspaudą gelbėjant Baltijos jūrą, šviečiant žmones apie situaciją ir galimybes ją spręsti.

Kontaktinis asmuo

Milda Noreikaitė-Bobinienė,

Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!" komunikacijos koordinatorė

news@savebaltic.eu, tel. nr. +37062330821