2019 m. lapkricio 18 d., Pirmadienis

LŽS ir NŽKA renginiai

*print*

Archyvas :: LŽS senjorų klubo invazija į MO muziejų, kuriame - MOdernumas, kosMOpolitiškumas, MOkymasis ir MOtyvacija

2019-10-16
 
Ipolitas Skridla įteikia atminimo dovaną muziejaus direktorei Mildai Ivanauskienei. Šalia ryšių su visuomene vadovė Indrė Lelevičiūtė.Povilo Šimkavičiaus nuotr.

Ipolitas Skridla įteikia atminimo dovaną muziejaus direktorei Mildai Ivanauskienei. Šalia ryšių su visuomene vadovė Indrė Lelevičiūtė.Povilo Šimkavičiaus nuotr.

Loreta Nikolenkienė,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
 

Muziejus meno erdves atvėrė prieš metus

 

Per vienerius metus privatus modernaus meno muziejus MO sulaukė per 200 000 lankytojų. Šiemet muziejus buvo įtrauktas į siūlomų aplankyti pasaulio objektų sąrašo penketuką. Tradiciškai kiekvieno mėnesio trečiadienį susiburiantys LŽS Senjorų klubo nariai šį kartą, klubo pirmininko Ipolito Skridlos pakviesti, susirinko MO muzijuje. Juos mielai pasitiko muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė, Ryšių su visuomene vadovė Indrė Lelevičiūtė, kurios po išsamios apžvalginės ekskusijos, surengė dar ir spaudos konferenciją, išsamiai atsakydamos į kolegų Jeronimo Lauciaus, Jono Endrijaičio, Vytauto Žeimanto, Gerūtos Jolantos Sodeikienės, Alfonso Kairio, Apolinaro Juodpusio ir kitų klausimus.
MO muziejus atidarytas 2018 m. spalio 18 d. Pati muziejaus užuomazga buvo dar 2008 metais, kada mokslininkai Danguolė ir Viktoras Butkai ruošėsi įmonės „Fermentas", turėjusios filialus 26 pasaulio valstybėse, pardavimui. Jie dirbo su genų inžinerija, gamino preparatus, reikalingus ir vėžio gydymui, kas buvo paklausu visame pasaulyje. Tai sudarė palankias prielaidas ją nupirkti.
Atgavus Nepriklausomybę, nebuvo nei komisijos, nei fondo, nei pinigų supirkti visą paveldą, kuris nepateko sovietmečiu į muziejų kolekcijas. Tai yra visas tylusis modernizmas: Valentinas Antanavičius, Kostas Dereškevičius, Arvydas Šaltenis, daugybė aukso fondo kūrinių, kurie vis dar yra pas dailininkus palėpėse, laikomi netinkamose sąlygose, visaip išblaškyti. Į tai ir buvo koncentruotasi. Kita aplinkybė, tai jų supratimas, kad įvairūs verslai visuomet mieliau remia socialiai jautrias temas, nes tai duoda didesnį visuomenės pripažinimą. Bet menas ir kultūra yra labai tolimos perspektyvos grąža, kurios nesimato čia ir dabar. Menui ir kultūrai dažniausiai stinga dėmesio. Pasisamdyta to laikotarpio ekspertė menotyrininkė prof. Raminta Jurėnaitė, ji sudarė sąrašą dailininkų, kūrinių, ir tai buvo įsigyjama kaip valstybinio muziejaus kolekcijai. Jie nesirinko kūrinių, kurie „patinka-nepatinka", bet pasitikėjo profesionalais, išmanančiais, kurie Lietuvos dailės istorijai yra svarbūs autoriai, kūriniai, kurie turi būti surinkti į mūsų dailės paveldo vientisą nuoseklų fondą. Kita sritis, tai yra po Nepriklausomybės kurtas menas, nes kaip nebuvo pinigų nei strateginių įsigijimų tam sovietmečio tyliajam modernizmui, taip nebuvo ir autoriams, kurie baigę Dailės akademiją 90-aisiais. Dabar tiems autoriams yra apie 60 metų, bet jų kūrinių vis dar nėra kitų muziejų kolekcijose. Čia buvo išsikelta Butkų misija surinkti būtent šitą dailės aukso fondą, nuo 6 dešimtmečio iki šių dienų. Dabar artėjama link 6 tūkstančių kūrinių. Kai jie visa tai planavo, dar net nebuvo Nacionalinės dailės galerijos.
Vakaruose muziejai veikia visai kitaip: muziejų tikslas yra ne paslėpti nuo visuomenės kūrinius ir saugoti, bet pristatyti, atverti fondus, kad kuo daugiau žmonių tai pamatytų, vertintų, kad Lietuvos menas ir menininkai taptų kuo plačiau žinomi. Juk yra ne tik Šarūnas Sauka ar M.K.Čiurlionis, bet ir labai daug gerų ir svarbių autorių. Tad muziejus siekia lankytojus pažindinti, kad jis būtų matomas kaip institucija, kuri yra svarbi mūsų visuomenei, dialogui, socialiniam bendravimui, kur laukiami ir vaikai, ir šeimos, ir senjorai, ir didelis savanorių būrys, - kalbėjo po neseniai atidarytos naujos parodos „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR" pristatymo žurnalistams surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė. - Kuriamos edukacijos programos, galvojant apie mokytojo poreikius, kad mokiniai pamatytų, jog istorija gali būti integruotas dalykas su daile, kad istorijos žinios gali padėti ir duoti žinių mokinių dalykams, kuriuos jie mokosi mokykloje. Prasiplečia mokinių akiratis ir mąstymas, jie tampa mąstančiomis asmenybėmis. Dirbama su paramos vaikams centru, jie paruošė programą, klasės gali čia ateiti ir kūriniuose bandyti atpažinti jausmus, tad pokalbiai veda ne į dehumanizaciją, bet į mąstantį žmogų, kuris gali drąsiai reflektuoti ką mato ir kalbėtis su draugais ir klasiokais. Kaip ir vizualino mąstymo metodas, padrąsinantis vaikus įvardinti tai, ką jie mato.
Muziejaus saugykloje eksponatų nuolat gausėja
Ne kiekviename muziejuje galima pamatyti saugyklas. MO muziejaus saugykloje sukaupta per 5000 darbų: tapybos, grafikos, gausi kolekcija fotografijos (tai natūralu, nes fotografiją galima pigiau įsigyti). Mažiau skulptūros, instaliacijų, atstovaujančių moderniajam menui.
Saugykloje į avansceną visuomet iškeliami paskutiniai įsigyti darbai, tad šįkart matėme Laisvydės Šalčiūtės kūrybą, taip pat sukėlusį daug diskusijų Šarūno Saukos paveikslą, buvusį Prezidentūroje, bet pasibaigus Dalios Grybauskaitės kadencijai, šio paveikslo atsisakyta, tad jis pateko į MO saugyklą.

Laiptai, primenantys DNR spiralę

Įdomus MO muziejaus akcentas - pasaulinio garso architekto Danielio Libeskindo suprojektuoti spiraliniai plieniniai laiptai, besitęsiantys per tris pastato aukštus. Laiptų konstrukcija nesiremia ant perdangų, tik į pamatą, tad jei sienos sugriūtų, laiptai liktų stovėti.
Sprendimas pasirinktas sąmoningai, tai imitacija DNR ląstelės, kaip duoklė Butkams mokslininkams, juolab, kad Viktoras Butkus yra Nacionalinės premijos laureatas mokslo srityje.
Tarp žymiausių MO suprojektavusio pasaulinio garso žydų kilmės architekto Danielio Libeskindo projektų - Žydų muziejus Berlyne, Kopenhagoje, Karo istorijos muziejus Drezdene, savo idėjų yra paskleidęs ir Niujorke, kur buvo įvykdytas Rugsėjo 11-osios teroro aktas.
Didžioji paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR"
Tai jau trečioji paroda. Pirmoje parodoje buvo eksponuojama tapyba, klasikiniai modernistiniai kūriniai. Pasak muziejaus direktorės, nors antroje parodoje jau buvo ir grafikos, ir fotografijos, bet tapybos dar buvo daug, tad su trečiąja paroda einama į eksperimentinę dvasią.
Pavasarį bus pristatyta paroda su britų režisieriumi Piteriu Grinavėjumi, kuris dirbs ir su Lietuvos kolekcija, o rudenį bus atvežta puikios pokario tapybos iš Lenkijos. - Kadangi parodos keičiasi, norisi pateikti skirtingų formų kūrinių, su kuriais bus galima susipažinti meno mylėtojams, - kalbėjo direktorė.
Mažojoje salėje dar galima spėti iki lapkričio 17 d. pamatyti parodą „Mūsų asmenukė".
Privačių muziejų fenomenas
Lietuvoje nėra kito tokio masto muziejaus, išsikėlusio sau ne privataus, bet visuomeninio muziejaus tikslus. Siekiama kuo platesnės auditorijos, vyksta edukacijos. Tai visuomeninio muziejaus tikslai, kurie pranoksta privataus muziejaus galimybes, tad neabejotinai visi privatūs muziejai turi iššūkių, kaip išsilaikyti. Šiuo metu su didžiuliu muziejaus lankomumu, bilietai sudaro 40 procentų biudžeto. Dar 20 proc. surenkama iš Savivaldybės, Kultūros tarybos, o likusi dalis - ieškant privačių rėmėjų. Lietuvoj tradicijos mecenuoti nėra, ir kaip Viktoras Butkus juokauja, kad tai yra gan natūralu, „nes Lietuvoj yra daugiau „gavėnų" negu „davėnų". Nes nėra tiek sukaupta kapitalo, ir be abejo, buriama mecenatų rėmėjų bendruomenė, kuri dar nėra labai tvari, neaišku, ar išliks kitiems metams. Ir, pasak direktorės, akivaizdu, kad muziejaus išsilaikymas visada bus svarbi tema, norint veikti tokiu plačiu užmoju, nes edukacijos yra visuomeninė misija, jos neatneša pinigų, tai nėra komercinis projektas, bet pritraukia privačius rėmėjus.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-10-16 14:42
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Kristina

2019-10-18 13:31

Šaunuoliai senjorai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media