2024 m. gegužes 25 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: Tarptautinė ekslibrisų paroda „1863 SUKILIMAS

2013-07-19
 
Lietuvos žurnalistų sąjungos ekslibrisas..Dailininkas Zbigniew'as Kubeczka, Čekijos Respublika

Lietuvos žurnalistų sąjungos ekslibrisas..Dailininkas Zbigniew'as Kubeczka, Čekijos Respublika

 

Regina Urbonienė

Dailėtyrininkė

Gariūnų verslo parke, naujame korpuse, pirmojoje sekcijoje sėkmingai veikia tarptautinė konkursinė ekslibrisų paroda „1863 SUKILIMAS".

Šiemet sukanka 150 metų nuo 1863-iųjų metų sukilimo, kartais dar vadinamo Sausio sukilimu. Tai Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią XIX amžiuje. Sukilime dalyvavę įvairūs visuomenės sluoksniai (bajorai, dvasininkai, valstiečiai ir kt.) nevienodai įsivaizdavo sukilimo tikslus, tačiau vienas pagrindinių stimulų buvo atkurti per 1772, 1793 ir 1795 metų padalijimus sunaikintą Abiejų Tautų Respubliką. Bendros valstybės tradicijų atmintis, socialinio teisingumo ir laisvės siekis buvo pagrindiniai kovai su carine Rusija suvieniję veiksniai. Nors sukilimas buvo žiauriai numalšintas ir pareikalavo daugybės aukų, jis nužymėjo naują lietuvių tautinio judėjimo raidos etapą, pamažu tapdamas kovų dėl laisvės simboliu. Sukilimas buvo paskutinis okupuotos Abiejų Tautų Respublikos tautų bandymas atgauti laisvę tiesioginės ginkluotos kovos būdu, o po numalšinto sukilimo sekusi „knygnešių gadynė" bei aušrininkų sąjūdis toliau tiesė kelius į valstybingumo atkūrimą.

Pažymėdamas istorinę bei kultūrinę šio sukilimo reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms, Lietuvos Respublikos Seimas nutarė 2013-uosius metus paskelbti 1863-iųjų sukilimo metais. Minint šį svarbų istorinį įvykį Lietuvos dailininkų sąjungos, Gariūnų verslo parko ir Lietuvos žurnalistų sąjungos iniciatyva surengtas tarptautinis ekslibrisų konkursas, kuriam kūrinius pateikė 28 šalių 78 dalyviai. Tačiau kelių dailininkų kūriniai neatitiko nuostatų ir konkurse negalėjo dalyvauti.  Konkurso geografija labai plati, ji apima Lietuvą, Lenkiją, Baltarusiją, Ukrainą, Vokietiją, Norvegiją, Balkanų valstybes, Italiją, Turkiją, Kazachstaną, Japoniją ir net Argentiną, JAV ir kt. Dalyvių iš įvairių šalių gausa rodo, kad susidomėjimas šiuo grafikos žanru neslūgsta visame pasaulyje. Dažniausiai autoriai rinkosi klasikinėmis laikomas medžio ir lino raižinių ekslibriso technikas. Joms pozicijų neužleido ofortas, akvatinta. Rečiau pasitaikė dailininkų, kuriančių minkšto lako ar sausos adatos technika, užtat vis labiau plečiasi skaitmenines technologijas pasirenkančių menininkų gretos.

Tradiciškai ekslibrisą suprantame kaip leidinio savininką nurodantį knygos ženklą. Tačiau mūsų dienomis ekslibrisas vis dažniau sutapatinamas ne vien su konkrečiu savininku, bet skiriamas ir reikšmingoms datoms, jubiliejams, taip jis tampa istorinio proceso fiksuotoju. Šiuolaikiniame ekslibrise vis dažniau peržengiamos šio žanro ribos: kinta, didėja ekslibriso formatas ir pamažu nyksta taikomoji jo paskirtis. Šiuolaikinis ekslibrisas artėja prie konceptualios savarankiškos miniatiūros. Tai tarytum mažųjų formų grafika, išreiškianti menininko pasaulėjautą, individualybę, leidžianti nedideliame formate sutalpinti platų subjektyvių išgyvenimų spektrą. Greta klasikinių grafikos technikų (medžio ir linoleumo raižinių, oforto ir litografijos) į ekslibrisą, kaip ir kitus grafikos žanrus, vis dažniau sparčiai veržiasi naujosios technologijos. Vis daugėja kompiuterinės grafikos pavyzdžių  patrauklių dėl palyginti trumpo technologinio proceso, tačiau ne visada sėkmingų dėl pernelyg komplikuotų kompozicinių ir spalvinių sprendimų.

Dailininkai, kurdami sukilimo metinėms skirtus ekslibrisus, dedikavo juos ne tik pagrindiniams sukilimo vadams (kunigui Antanui Mackevičiui, teisininkui Konstantinui Kalinauskui, karininkui Zigmantui Sierakauskui ir kt.), bet ir ryškioms nūdienos asmenybėms ar meno ir mokslo institucijoms: istorikams - Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų direktoriui Vydui Dolinskui, VU profesoriui Alfredui Bumblauskui, ilgamečiam Lietuvos istorijos instituto darbuotojui ir vadovui Antanui Tylai; menininkams - Šarūnui Saukai, Arvydui Každailiui, Juozui Kalinauskui, fotomenininkui Rimantui Dichavičiui, LŽS nariui, grafikui, ekslibriso meno Lietuvoje entuziastui ir puoselėtojui Alfonsui Čepauskui ir kt., Lietuvos istorijos institutui, Vilniaus universitetui, Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Lietuvos rašytojų sąjungai, Krašto apsaugos ministerijai,  Paberžės 1863 metų sukilimo muziejui ir kt. Papildoma dedikacija praplėtė ekslibrisų tematiką. Ne visada tai palankiai atsiliepė meniniams tikslams: daugelyje kūrinių dailininkai nepajėgė sutalpinti gausios informacijos. Perkrauti nereikalingomis siužetinėmis detalėmis kai kurie ekslibrisai visiškai prarado ženkliškąją grafinės miniatiūros paskirtį, o mažame formate sutalpinti didelės apimties tekstai ir vaizdinės medžiagos gausa dažnai priminė chaotišką betvarkę. Tačiau labiau norėtųsi kalbėti apie geriausius konkurse dalyvavusius menininkus, kurie talpiais vaizdiniais ir išgryninta forma gebėjo pateikti originalių sprendimų.

Įtaigiausia meniniu požiūriu ir temos atskleidimo prasme vertinimo komisijai pasirodė lenkų dailininko Adamo Čecho (Adam Czech) grafinė miniatiūra. Skausmingas istorinis sukilimas užkoduotas gilios, kone aklinos juodos spalvos ir tapybiškai niuansuotų pustonių slinktyje. Centre komponuojamas apibendrintas, vos įžiūrimas Pietos siluetas, tarytum perrėžtas plonytėmis baltomis įstrižainėmis su jose įkomponuotu šriftu - aliuzija į laiko tėkmę, o šventosios aureolėje įkomponuotas įrašas „Victory" („Pergalė") - tarytum sėkmės palinkėjimas ekslibriso savininkui. Jis, beje, dedikuotas Eugenijui Bulavui, Gariūnų verslo parko atstovui, vienam iš konkurso organizatorių. Informatyvus dokumentalumo prasme, estetiškas ir modernus savo forma yra serbų menininkės Snežanos Kezele ekslibrisas, skirtas Lietuvos nacionaliniam muziejui. Raiškia grafine kompozicinių elementų darna ir netikėta temos interpretacija patraukia lietuvių menininkės Rasos Janulevičiūtės ekslibrisas, dedikuotas istorikui Alfredui Bumblauskui. Šie trys menininkai tapo pagrindinių konkurso premijų laureatais.

Asociatyvi ir daugiaprasmė vaizdinė scena atgijo preciziškame grafiko iš Lenkijos Zbigneo Janečeko (Zbigniew Janeczek)) atspaude. Spalvingoje lietuvių grafiko Alfonso Čepausko ekslibrisų kolekcijoje emblemišku lakoniškumu išsiskyrė Lietuvos rašytojų sąjungai skirtas ekslibrisas. Šiems dviems menininkams paskirti konkurso diplomai.

Prizais ir padėkomis pagerbtas nemažas būrys Lietuvos ir užsienio šalių ekslibriso meistrų. Subtiliai niuansuotu spalviniu sprendimu ir jaukia kamerine plastine kalba pasižyminčiame Valentino Ajausko ekslibrise atveriami platūs prasminiai klodai. Moderni, santūri ir elegantiška Rajmundo Aškovskio (Rajmund Aszkowski) iš Lenkijos pateikta ekslibrisų kolekcija. Tradicija ir klasikiniais ekslibrisų komponavimo principais rėmėsi bulgaras Roumenas Mihailovas (Roumen Mihailov), argentinietis Hektoras Rochasas Čaperonas (Hector Rojas Chapperon). Daugelio autorių ekslibrisuose interpretuojamos 1863 m. sukilimo mūšių scenos. Tradicine vaizdine sukilimo kovų ikonografija rėmėsi Henrikas Mazūras (Lietuva), Adrianas Seledženas (Adrian Selegen, Rumunija), labiau apibendrintus simbolius įprasmino Džiankarlas Pocis (Giancarlo Pozzi, Italija), Arūnas Vaitkus ir Algirdas Indrašius (Lietuva), lakoniška ekspresyvia raižysena sukilėlių mūšių dinamiką perteikė Alojzas Konecas (Alojz Konec, Slovėnija).

Tarptautinė 1863 m. sukilimui dedikuota ekslibrisų paroda nesitenkins Vilniumi. Ji turėtų pakeliauti po Lietuvą, aplankyti ir kaimynines šalis, visų pirma - Lenkiją. Gausi šios ekslibrisų parodos ekspozicija dar kartą patvirtino, kad ekslibrisas, nuo XVI amžiaus išpopuliarėjęs kaip knygos meno dalis, ir XXI amžiuje nepraranda pagrindinės misijos įprasminti istorinę atmintį ir ją išreikšti talpia menine, poetine bei  alegorine kalba. Jis išlieka svarbia kultūros komunikacijos priemone, kurios vertė glūdi koncentruotoje dvasios ir intelekto įtaigoje.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2013-07-26 01:13
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

kas

2013-07-27 20:02

Įdomu, dailininkas iš Čekijos sukūrė Lietuvos žurnalistų sąjungai eklibrisą. Kas jam mus užrodė?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

ALFONSAS

2013-07-20 09:03

Ačiū, gerb. Vytautai, uz operatyvumą ir palaikymą. Malonu, kad rimtas straipsnis pateks visuomenei
ir informuos apie istorinį renginį. Kviečiu į parodos atidarymą. Paroda funkcionuos iki spalio 1 dienos. Po to du menesius bus Lenkijoje - Lietuvių kultūros namuose Punske ir Olštyno Vaivadijos bibliotekoje. Grižusi į Lietuvą, dar keliaus į kitus mūsų miestus.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Alfonsas

2013-07-19 16:29

Į Gariūnus galima nuvažiuoti nemokamu autobusu "Gariūnai" ir stotelės "Lazdynai" prie PC"Iris". Autobusas važiuoja kas valandą.
Papildoma informacija: Alfonsas Čepauskas tel. 861357932.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media