Kultūros renginiai

Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas) sausio 14 d., antradienį, 17 val.  bus atidaroma paroda „Kristijonui Donelaičiui - 300". Tai pirmasis iš šių metų muziejaus renginių, skirtų grožinės lietuvių literatūros pradininkui paminėti.

Kristijono Donelaičio asmuo, gyvenimas ir kūryba yra įvairiapusiškai tyrinėti mokslininkų, K. Donelaičio tema kurti grožinės literatūros, dailės, teatro ar muzikos kūriniai. Rengiant parodą, siekiama visa tai atskleisti. Maironio lietuvių literatūros muziejuje yra saugomas gana gausus K. Donelaičio rinkinys, kuriame yra ankstyvieji poeto kūrybos leidimai, vertimai, iliustracijos jo kūriniams, dailės kūriniai K. Donelaičio tema.

Svarbus eksponatas - K. G. Milkaus knyga vokiečių kalba ,,Lietuvių kalbos mokslo pradmenys" (Karaliaučius, 1800 m.), kurioje pirmą kartą visuomenei buvo pristatytas K. Donelaitis ir publikuotos 5 eilutės iš „Rudenio gėrybių" ir 13 eilučių iš ,,Žiemos rūpesčių". Iš vertingesnių eksponatų reiktų paminėti antrąjį K. Donelaičio ,,Metų" leidimą „Christian Donaleitis. Litauische Dichtungen", kurį parengė A. Šleicheris ir kuris Rusijos mokslų akademijos lėšomis išėjo Peterburge 1865 m., bei ketvirtąjį leidimą - L. Pasargės parengtą, išverstą į vokiečių kalbą ir išleistą Halėje 1894 m. Pačioje Lietuvoje K. Donelaičio poema pirmą kartą išleista 1909 m. J. Šlapelio ir pakartota 1914 m., ir šių knygų keletas egzempliorių taip pat yra saugoma rinkinyje.

Gausu ir meno kūrinių K. Donelaičio tema ar iliustracijų jo kūriniams. Tai dailininko P. Stausko 1960 m. tapytas K. Donelaičio portretas, Garbausko vitražas „Jau saulelė vėl...", R. Kalniūnaitės-Pacevičienės grafikos darbas „Kristijonas Donelaitis" (1988 m.), I. Labutytės grafikos darbai, R. Inčirausko, P. Gintalo medaliai „Kristijonas Donelaitis", V. Jurkūno, D. Tarabildienės ir kitų autorių iliustracijos poemai „Metai".

Taip pat rinkinyje gausu K. Donelaičio poemos „Metai" vertimų į kitas kalbas leidimų, saugomi ir kitų rašytojų grožinės literatūros kūriniai Donelaičio tema, įvairių jubiliejų ar atminimo įamžinimo ženklų fotografijos bei kiti eksponatai (atvirukai, renginių ir konferencijų programos ir pan.). Gausu įvairių tyrinėjimų, monografinio pobūdžio leidinių apie K. Donelaitį ar jo kūrybą, išėjusių tiek prieškario Lietuvoje, tiek ir dabartiniais laikais. Visi šie K. Donelaičio rinkinio eksponatai rodomi jubiliejinėje parodoje, kurią papildys 2013 m. birželio mėn. muziejaus darbuotojų surengtos ekspedicijos į Kaliningrado sritį K. Donelaičio keliais metu darytos fotografijos. Ekspedicijos metu buvo aplankytos ir nufotografuotos poeto gyventos ir lankytos vietos - Stalupėnai (Nesterov), Mielkemis (Kalinino), Tolminkiemis (Čistyje Prudy), Valtarkiemis (Olchovatka), Gumbinė (Gusev), Lazdynėliai (Višnevka), Karaliaučius (Kaliningrad).

Parodą „Kristijonui Donelaičiui - 300" parengė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė.

Antroji vakaro dalis, literatūrinė-muzikinė programa, vyks Maironio Didžiojoje svetainėje. Fragmentus iš Maironio paskaitos apie K. Donelaitį, kurios tekstas plačiajai visuomenei yra mažai žinomas,  skaitys aktorė Daiva Škelevaitė. Paskaita skaityta 1923 m. rudens ir 1924 m. pavasario semestre Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, kuriame šalia teologinių disciplinų poetas skaitė ir lietuvių literatūros kursą "Donelaitis ir XIX a. pirmos pusės lietuvių poetai". Paskaitoje Maironis rašė: „Aš nemanau atkartoti jo biografiją; aš tik norėčiau pasidalinti tais jausmais, kuriuos many sužadino Donelaičio vardas ir jo raštai. [...] Žmonės įvairūs: mažas daug nori iš kitų, pats nieko kitiems neduodamas, neišgalėdamas. Užtat ateina į gyvenimą tokiu, kurie atsineša su savimi didžius turtus; jie duoda ir duoda, iš kitų nieko neieškodami; tai dvasios milžinai, kurios aukštai šviečia ir kelią rodo. Tokiu buvo Donelaitis, lietuvis didis poeta, kuriam priderėtų pastatyti ir, be abejo, bus pastatyta paminklas, nors poeta savo veikalais jau pats sau pasistatė tvirtesnį paminklą lietuvių širdyse. [...] jisai paliko idilę poemą „Keturi metai" ir už ją sau nusipelnė nevystantį garbės vainiką; dėl tos poemos jo vardas bus amžiais minimas, iki lietuvių tauta bus gyva."

Taip pat išgirsime aktoriaus Aleksandro Rubinovo skaitomas ištraukas iš poemos „Metai". Šis kūrinys 1977 m. UNESCO nutarimu yra įtrauktas į Europos literatūros šedevrų sąrašą ir turi ypatingą nacionalinę vertę. Renginį ves muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė. Kanklėmis skambins ir Mažosios Lietuvos dainas atliks Andrius Morkūnas.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus informacija