2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: Vrublevskių bibliotekoje paroda „Senosios žoliaknygės“

2021-05-04
 
Nuo 2021 m. gegužės 3 dienos visą mėnesį LMA Vrublevskių bibliotekos fojė veikia nauja mažoji paroda apie senąsias vaistažolių knygas (iš serijos Bibliopolio žvaigždynas). Jos centre - rankraštinė, vadinamoji Vilniaus, žoliaknygė - Maskvos kunigaikštystėje rengto Lečebniko pagal Liubeke 1492 metais išspausdintą Sveikatos sodą (sveikatos žinyną, enciklopediją) XVII a. pabaigos-XVIII a. pradžios nuorašas.
Šios knygos skaitytojai čia galėjo rasti žinių, kaip gydyti kūno skausmus, opas, sulaužytus kaulus, įvairias žaizdas ir pan., sužinoti daug kitų naudingų dalykų, pavyzdžiui, kodėl žmogus miršta, būna nekenčiamas arba, atvirkščiai, mylimas. Knyga sukurta ne Lietuvoje, bet yra tinkamas rankraštinės mokslinės knygos funkcionavimo spausdintinės knygos epochoje pavyzdys, kai abu rašytinės informacijos sklaidos būdai (rankraštinis ir spausdintinis) glaudžiai susipina. Parodoje taip pat rodomos kitos senosios žoliaknygės su ranka spalvintomis augalų iliustracijomis: XV-XVIII a. herbariumai, Hortus sanitatis ir pan.
Herbarium, Hortus sanitatis, Travnik, Zelnik, Lečebnik - tokiais ir panašiais vardais Viduramžiais ir vėliau buvo vadintos žoliaknygės - iliustruoti augalų (ypač vaistažolių) žinynai. Kartais jie tapdavo ištisomis sveikatos enciklopedijomis. Viena žymiausių - XIV a. vokiečių mokslininko Konrado iš Megenbergo (1309-1374) parengta Gamtos knyga (Das Buch der Natur) - pirmoji gamtos istorijos enciklopedija vokiečių kalba su botaninių iliustracijų medžio raižiniais. Tokius sveikatos žinynus imta vadinti Sveikatos sodais (Hortus sanitatis). Ypač jie išpopuliarėjo XV amžiuje atsiradus spaudai. Rankraštinių knygų rengėjai, ranka perpiešdami vaistažolių piešinius, kartais netyčia pridarydavo klaidų - vaistažoles buvo nesunku supainioti. Spausdintinės knygos tokios bėdos išvengė, tad jau inkunabulų epochoje herbariumai ir Sveikatos sodai tapo itin paklausūs. Manoma, kad tokį herbariumą ar vieną iš Hortus sanitatis savo bibliotekoje turėjo ir Vilniaus vaivada bei LDK kancleris Albertas Goštautas (apie 1480-1539). Daug vaistažolių knygų buvo išleista Vokietijoje XV a. 9-10 dešimtmečiais. Vaistažolių iliustracijos inkunabuluose davė pradžią moksliniam vaistažolių tyrimui.
Kirilika rašyti ar spausdinti herbariumai buvo vadinami lečebnikais, travnikais, zeleinikais. Travnikas - tai speciali žoliaknygės rūšis apie nuodingus augalus. Ir travnikai, ir zeleinikai buvo laikomi stebuklinėmis knygomis, nes gydomųjų augalų aprašymai buvo siejami su užkalbėjimais ir raganavimu.
Parodą parengė: dr. Rima Cicėnienė, dr. Alma Braziūnienė, Kotryna Rekašiūtė.
Daugiau informacijos:
Eglė Stasiukaitytė
egle.stasiukaityte@mab.lt
Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-05-08 10:47
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media