2022 m. rugpjucio 13 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė ir knygos “Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė“ pristatymas

2022-01-23
 
Šarūnas Raudys,
Akademikas, profesorius

 

Sausio 20 dieną Mokslų akademijos Didžiojoje salėje vėl prisiminėme Lietuvos operos ir baleto teatro solistės mecosoprano Nijolės Ambrazaitytės gyvenimą ir jos indėlį į Lietuvos kultūrą. Nijolei, Sibiro tremtinei, Lietuvos Atkuriamojo Seimo deputatei, SSSR liaudies artistei sekantį mėnesį būtų sukakę 83 metai. Kartu tai buvo ir M. Riomerio universiteto profesorės, Vinco Kudirkos premijos laureatės Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės monografijos "Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė" pasirodymas. Šį įspūdingą renginį visuomenei padovanojo Mokslininkų rūmų vadovė Aldona Daučiūnienė.
Tai ne pirma Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės knyga apie Lietuvai reikšmingus ir brangius žmones. Džiugu, kad atsiranda tokių, neleidžiančių užmiršti Lietuvai reikšmingų, ir ją garsinančių žmonių. Savus žmones reikia gerbti, mylint Lietuvą - sekti jų pėdomis.
Sausio 20 dienos vakarą prisiminėme ne tik mūsų operos primadoną, klausėmės ją artimai pažinojusių žmonių pasakojimų apie jos daugialypę veiklą bet ir jos dainavimo įrašus.
Buvo leista paklausyti A. Ponchielli operos „Lietuviai" fragmento: Aldonos ariją dainavo N. Ambrazaitytė. Ypatingas jos balsas atliko ir lietuvių liaudies dainas. Galima buvo prisiminti ją, dar teatro scenoje dainavusią Karmen ir kitas partijas.
Knygą apie Nijolės Ambrazaitytės kūrybą ir gyvenimą pristatė Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius daktaras Juozapas Blažiūnas. Remiamas Kultūros tarybos archyvas ją ir išleido.
Apie savo ir Ambrazaitytės šeimos ryšius kalbėjo akademikė, profesorė, habilituota daktarė Grasilda Blažienė.
Muzikologas Vaclovas Juodpusis prisiminė susitikimus su dainininke Stasio Vainiūno namuose, išvykose su kompozitoriais.
Tuosyk N. Ambrazaitytės klestėjimo metais dar buvusi jauna dainininkė Sofija Jonaitytė prisiminė valandas, praleistas scenoje kartu.
Režisierius, žurnalistas Raimondas Polis papasakojo apie vestą Ambrazaitytės kūrybos vakarą.
Profesorius Vladimiras Prudnikovas pasidalino mintimis apie dainininko kelią į operą ir fenomenalų N. Ambrazaitytės balsą, kurį girdėjo kurdamas vaidmenis greta scenoje. Jis pristatė ir vakaro metu dainavusį būrelį savo studentų. Kas jau turėjo scenos krikštą, o kas žengė tik pirmąjį žingsnį. Klausytojus sužavėjo jų jaunatviškas nuoširdumas, gražūs balsų tembrai, muzikalumas. Taip profesorius su žmona, nuolatine partnere pianiste profesore Nijole Ralyte ruošia jaunąją kartą scenai.
Nuostabą ir klausytojų susižavėjimą taip pat sukėlė dainavęs bosas, fizikas profesorius, daktraras Antanas Kiveris, nuo studentiškos jaunystės nepalikęs dainavimo. Puikus koncertas tiko greta teatro primadonos pavardės ir solidžios knygos.
Kas keli metai šioje Mokslų akademijos salėje Aldona Daučiūnienė pristato Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės naujas monografijas. Šie renginiai visada sulaukia didelio susidomėjimo.
Greta Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, sukurtų dokumentinių apybraižų apie menininkus, Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams skirtos dokumentikos, kiekviena autorės monografija - tai vis, kaip sakė Vaclovas Juodpusis, ypatingai svarbus išsaugomas paveldas, vis kitai kartai atverčiamas atmintinas mūsų kultūros istorijos puslapis.
Autorės darbų virtinėje yra monografijų apie tėvą, Panevėžio dramos teatro aktorių ir režisierių Joną Alekną, pianistą, kultūros vadybininką, buvusį M. K. Čiurlionio menų mokyklos, filharmonijos direktorių įtakingą meno pasaulyje kultūros ministro pavaduotoją Dainių Trinkūną, dainininkus Ireną Laurušienę, Joną Jocį, Leoną Baltrų, kompozitorius Vytautą Laurušą, Algimantą Raudonikį, pokario muzikinės kultūros istoriją atspindėjusių menininkų Jono Urbos, Aleksandro Livonto, Olgos Šteinberg gyvenimus.
Kiek mažesnės apimties darbai skirti Lionginui Abariui, Vaclovui Juodpusiui, Gediminui Narijauskui, Irenai Aleknienei, gimtajam miestui Panevėžiui ir kt.
Knygelės vaikams skirtos muzikinio švietimo problematikai.
Kaip matome kultūrinėje spaudoje, R. Aleknaitė-Bieliauskienė neapleidžia muzikos kritikos, kas savaitę visuomenei pristatydama, vertindama atlikėjus ir jų darbus.
 

 

 

IŠ SPAUDAI RENGIAMOS „LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS"
Aleknaitė -Bieliauskienė Rita *1945 02 20 Panevėžys, pianistė, pedagogė, muzikos kritikė, TV ir radijo laidų vedėja. Vilniuje baigė Specialiąją vidurinę meno m-lą, 1967 - LK fortepiono klasę, estetikos aspirantūros studijos MA Istorijos institute. 1965-67 grojo Radijo komiteto ir kituose orkestruose, akompanavo solistams. Nuo 1983 dėstė LK, VPU, Mykolo Romerio un-te. Daktarė (1990), habilituota (2008), prof. (2008). 1976-86 rengė ir vedė laidas vaikams, TV muzikinį žrn. „Tonika", kitas radijo ir TV muzikos laidas. Parašė TV ir radijo laidų, scenarijų, libretų. Sukūrė seriją video filmų apie Lietuvos Seimą (Seimo kronikos) ir kt. Nuo 2006 žrn. Pianistai redaktorė. Periodikoje nuo 1964 publikuoja straipsnius muzikos, kultūros temomis. Nuo 1979 LŽS narė. Išleido kn. Kalbantis būgnas (1987), Muzikos menas: teorija ir praktika (1996), Koncertų salėse (1997), Gyvenimo su muzika eskizai (1997), Skambanti muzika (1999), Lehrerbildung und Musikschule. Gedanken und Anregungen zum Musiklernen, Saulius Sondeckis ( abi 2000), Pasakojimas apie būgnus, Lietuvos kamerinis orkestras, Muzikos menas (visos 2001), Variacijos viena tema. Pianistas, kultūros puoselėtojas Dainius Trinkūnas (2003), Leonas Baltrus per pasaulio scenas (2004), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Gyvenimo ir kūrybos kelias (2005), Kūrybiškumo ugdymas menu (2005), Susitikimai su praeitimi. Jonas Urba (2007), Jonas Jocys: gyvenimas scenoje (2009), Improvizacija: akys, Gyvenimas iš paukščio skrydžio. Vytautas Laurušas (abi 2009), Teatro uždangą praskleidus. Jonas Alekna. Aktoriaus, režisieriaus gyvenimo ir kūrybos eskizai (2010), Geresnis pasaulis visiems (2010). Stebuklingas teatro pasaulis. Skaidra eina į operą. (2011), Entrepreneurship education of a holistically comprehended personality as an assumption influencing life quality, Dainuoti! Irenos Laurušienės gyvenimo ir kūrybos puslapiai. ( abi 2014), Sumaištis: kelionė link savęs (2015), Kūrybos vedina. Irenos Fridmanaitės-Aleknienės šimtmečiui (2015), Iškilūs XX amžiaus Lietuvos atlikėjai ir pedagogai Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg (2017), Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė (2021). V. Kudirkos premija (2020). Pav.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-02-09 12:44
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media