Archyvas :: Knygnešio dienai – popietė ir paroda „Vilnijos knygnešiai“ M. ir J.Šlapelių muziejuje
J.Zikaras. Knygnešys
Kovo 18 d. (penktadienį) 14 val. Marijos ir Jurgio Šlapelių name- muziejuje įvyks popietė „Vilnijos knygnešiai“, skirta Knygnešio dienai. Knygnešystė – unikalus lietuvių tautos istorijos reiškinys, suteikiantis prasmę mūsų nepriklausomybei ir išlikimui. Pasaulio kultūriniame dialoge knygnešystės tema yra išskirtinė dėl lietuvių ištikimybės savajai raštijai.
Popietę ves Lietuvos knygnešio draugijos įkūrėja, ilgametė jos vadovė Irena Kubilienė. Renginyje bus pristatytas I.Kubilienės ir Benjamino Kaluškevičiaus parengtas elektroninis albumas „Paminklai Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams“. Tai specialus leidinys CD formatu, skirtas Lietuvos mokykloms, bibliotekoms bei įdomus plačiajai visuomenei.
Šiame diske pateikiami 137 plakatai su paminklais knygnešiams ir daraktoriams. Apie juos pasakoja jų vaikai ir vaikaičiai (tai autentiški pasakojimai, surinkti Lietuvos knygnešio draugijos), taip pat patys knygnešiai (jų autentiški prisiminimai iš senų leidinių), mokslininkai ir kraštotyrininkai.
„Stengėmės pateikti tokią informaciją, kuri parodytų, kaip kalbėjo ir mąstė žmonės prieš gerą šimtą metų. Knygnešių ainių atsiminimai taip pat liudija ne tik knygnešių ir jų šeimų likimus, bet ir vertybes, kuriomis jie gyveno tada ir dabar,“- tikina I.Kubilienė.
Renginio dalyviai galės apžiūrėti ir Juozo Valiušaičio parengtą parodą apie Vilniaus ir Vilnijos krašto knygnešius. Pasak J.Valiušaičio, ši paroda yra trumpa Vilniaus krašto knygnešių gyvenimo apžvalga. Specialiai sukomponuotuose plakatuose pateikiama vizuali ir tekstinė informacija apie 40 knygnešių. Paroda veiks iki kovo 29 d.
„Kartu tai tarsi kreipimasis į šiuolaikinę visuomenę, kad knygnešystė nesibaigia ir šiandien. Esame atsakingi už lietuvišką raidę ir žodį. Ypač dabar, kai vis labiau pasiduodame angliškiems užrašams viešoje erdvėje, kai rašome „šveplai“ elektroninius laiškus, kai nejučia paminame savo lietuvišką kalbą“,- sako J.Valiušaitis.
Specialiai šiai parodai sukurtas dar vienas plakatas, skirtas Vilniaus knygnešių tėvui Valentinui Urbanavičiui. Garsiausiu sostinės knygnešiu vadinamas V.Urbanavičius priklausė tai pačiai draugijai „Dvylika Vilniaus lietuvybės apaštalų“, kurios veikloje dalyvavo ir broliai Vileišiai, ir Mykolas Devenis. Su visais šiais žmonėmis tuomet bendravo Marija ir Jurgis Šlapeliai, vieno pirmųjų lietuviškų knygynų steigėjai.
1904 m. atgavus spaudą, lietuviai nedelsdami pradėjo leisti savo laikraščius, kurti draugijas, steigti knygynus. Vieną pirmųjų lietuviškų knygynų Vilniuje 1906 m. įkūrė trys žmonės: Marija Piaseckaitė-Šlapelienė su vyru Jurgiu ir Elena Brazaitytė (iš M.Šlapelienės atsiminimų: "Mudvi su E.Brazaitytė ėmėmės tvarkyti patalpą, o Jurgis, surinkęs pinigų, /.../ pasileido medžioti knygų").
Kaip rašoma leidinyje „Paminklai Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams“, „likimas nebuvo palankus: per daugiau kaip 40 knygyno veiklos metų tik 9 mėnesius (!) dirbta nepriklausomoj Lietuvoj, o visą kitą laiką - vis pasikeisdami... - krašte šeimininkavo rusai, vokiečiai arba lenkai. Vis dėlto tais nelengvais Vilniaus kraštui metais M.Šlapelienės knygynas - šalia Lietuvių mokslo draugijos bei Vytauto Didžiojo gimnazijos - buvo vienas svarbiausių lietuvių kultūros centrų.
Prof. Vladas Žukas, rašydamas apie J.Šlapelį, pažymi: "M.Šlapelienės knygynas buvo vienintelis, kuriam vadovavo universitetinį išsilavinimą turįs žmogus, be to, bibliofilas". M.Šlapelienė viename 1958 m. laiške yra rašiusi, kad negalinti praeiti pro knygyną, negalinti nenusipirkti naujos knygos. O juk tai turbūt vienas svarbiausių bibliofilo bruožų...“
Kaip pastebi leidinio „Paminklai Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams“ autorė I.Kubilienė, šitoks pasišventimas lietuviškai knygai bei plati kultūrinė veikla lėmė, kad M.Šlapelienės knygynas, pasak V.Mykolaičio-Putino, prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo "virtęs didžiausiu Lietuvoj knygų platinimo centru", kad Nepriklausomos Lietuvos kūrimosi metais, kaip rašo V.Žukas, "atliko didelį kultūros bei švietimo darbą - padėjo aprūpinti literatūra pradžios mokyklas, gimnazijas bei jų bibliotekas", kad lenkų okupacijos laikotarpiu įnirtingiausių persekiojimų sąlygomis M.Šlapelienė sugebėdavo per Latviją ar Vokietiją gauti nors po kelis Lietuvoje išleistos knygos egzempliorius (anot J.Cicėno, vieno kieno nors nupirkta knyga ėjo per rankas "kaip gera sudrūtinanti naujiena").
Elektroninis albumas „Paminklai Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams“ padeda susidaryti gilesnį požiūrį į knygnešystę ir lietuviškos spaudos, knygos išsaugojimui pasišventusius žmones. Tai sėkmingas edukacinis projektas, kurį įgyvendino Lietuvos knygnešio draugijos entuziastai.
Beje, Lietuvos knygnešio draugija nuo pat savo įsikūrimo (1989 m.) leido laikraštį "Knygnešių krivulė". Iš viso buvo išleisti 32 šio leidinio numeriai. Per tą laiką šis laikraštėlis dažnai būdavo spausdinamas kitų leidinių puslapiuose: publikuotas laikraščiuose "Zanavykas", "Diena", "Šiaulių kraštas", "Žemaičių saulutė", "Voruta" (14 numerių), "Sugrįžimai", "Šviesa", "Ave Vita", "Gimtinė".
Kviečiame kartu paminėti Knygnešio dieną Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje (Pilies g.40, Vilnius).
Komentarai (0)