Renginiai

Po trejus metus trukusių architektūros tyrimų ir restauravimo darbų Vilniaus katedros varpinė atverė duris lankytojams. Ištisus metus visi norintys galės užkopti į patį varpinės viršų ir pažvelgti į Vilnių iš 50 metrų aukščio.

Vilniaus katedros varpinės rekonstrukcijos ir tvarkymo darbus iš dalies finansavo Europos regioninės plėtros fondas. Atkuriant šį paveldo objektą, įgyvendintas projektas ,,Katedros varpinės tvarkybos darbai - remontas ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams", kurio bendra suma 969 636 Lt, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama - 816 907 Lt. Ekspozicijos įrengimą rėmė LR kultūros ministerija, Vilniaus arkivyskupija, Kelno arkivyskupija, UAB ,,Baltisches Haus".

Varpinė yra ypač svarbus Vilniaus arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių elementas, viena iš Vilniaus senamiesčio vertikaliųjų dominančių, tapusi miesto simboliu. Kaip paveldo objektas, pastatas ypač vertinamas dėl tūrio, dekoro elementų, autentiškų konstrukcijų. XIII amžiuje bokštas buvo gynybinės sienos dalimi. Iki šių dienų išliko beveik visas pirmas senojo bokšto aukštas. XVI a. gynybinis bokštas tapo katedros varpine, dabartinę išvaizdą įgijo XIX a. pradžioje. Katedros varpinės aukštis - 52 m, su kryžiumi - 57 metrai.

Pagrindinė varpinės funkcija - skambinti varpais. Katalikų Bažnyčioje pamaldų metu varpais pradėta skambinti VII amžiuje. Šie muzikos instrumentai priskiriami vadinamiesiems idiofonams. Varpų skambesį nulemia daug gaudžiančių garsų, kurie idealiu atveju atitinka viršutinių garsų sekos oktavos struktūrą. Varpai liejami iš bronzos (apie 77 % vario ir 23 % alavo), puošiami ornamentais, herbais, Šventojo Rašto citatomis. Prieš užkeliant ir pakabinant varpinėje, bažnyčių varpai yra pašventinami, labai dažnai jiems suteikiami šventųjų vardai. Varpai tvirtinami prie pritaikytos sijos, kabinami ant sukamosios ašies, o jų viduje pritvirtinama laisvai pakabinta šerdis iš kalto arba lieto metalo. Varpo, šerdies ir pagrindo matmenys kruopščiai apskaičiuojami, nes tai leidžia pasiekti pageidaujamų smūgių dažnį.

2002 m. Vilniaus katedros aikštėje buvo pašventinti ir užkelti šeši nauji varpai - Kelno arkivyskupijos dovana Vilniaus katedrai ir miestui. Atsidėkojant Kelno arkivyskupui Joachimui Meisteriui, didžiausias varpas pavadintas šv. Joachimo vardu. Kitiems varpams suteikti Lietuvos ir Vilniaus globėjų vardai: Šv. Kazimiero, Šv. Stanislovo, Šv. Elenos, Šv. Onos ir Pal. Jurgio Matulaičio. Didžiausias varpas sveria 2595 kg, mažiausias - 464 kg. Vilniaus katedros varpais skambinama kviečiant šv. Mišioms, per iškilmingas procesijas, svarbius religinio gyvenimo įvykius.

Vilniečiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti varpų ekspoziciją, senąjį miesto laikrodį, patyrinėti istorines varpinės ir katedros vaizdų rekonstrukcijas. Komiksų mėgėjai galės susipažinti su Vilniaus įkūrimo legenda žaisdami edukacinį kompiuterinį žaidimą ,,Gedimino sapnas". Virtuali kelionė ,,Vilniaus panorama: pamatyk, priartink, įsiamžink!" pro viršutiniame varpinės aukšte įmontuotas vaizdo stebėjimo kameras padės lankytojams susipažinti su miesto panorama ir žymiais architektūros paminklais. Bažnytinio paveldo muziejus varpinėje organizuos ekskursijas, edukacines programas, šviečiamojo pobūdžio renginius. Čia dirbs Vilniaus katedros požemių administracija. Gegužės-rugsėjo mėnesiais varpinė bus atvira lankytojams darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 19 val., šaltuoju metų laiku - viena valanda trumpiau.

Kultūros ministerijos inf.