Archyvas :: Tikri įspūdžiai iš tikros redakcijos
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka
Elzė Budinaitė
Aš įsivaizdavau, kad redakcijoje dirba daug žmonių, jie ten rašo tekstus, o kiti juos taiso. Dar galvojau, kad ten tikrai nebus žmonių, kurie taip mėgtų daryti nuotraukas. Aš nežinojau, jog apskritai redakcijoje ne tik rašoma, bet ir fotografuojama. Aš apie redakciją nežinojau daug ko, nes joje niekada nebuvau.
Mano pirmasis apsilankymas redakcijoje buvo su Jaunųjų žurnalistų klubu. Mes buvome Bernardinai.lt redakcijoje. Dėl kai kurių dalykų labai nustebau. Pavyzdžiui, mane nustebino tai, kad jie turėjo labai daug įrangos fotografavimui ir tik kelis mikrofonus. Dar įdomu buvo, kad redakcijos darbuotojų tuo metu buvo tik du ir jie sakė, kad ši redakcija yra kaip sandėlys (nes filmuoja kitur).
Vienas iš darbuotojų Kostas pasakojo, kad jis yra karo žurnalistas. Vyras kalbėjo apie savo darbą, gyvenimą. Dar kalbėjo apie tai, kur jis buvo nuvykęs, ką ten matė. Taip pat rodė nuotraukas iš tų vietų.
Kai kurios nuotraukos buvo iš įvairių projektų, renginių. Kostas sakė, kad jis labai nemėgsta rašyti tekstų, o labiausiai mėgsta fotografuoti.
Jaunųjų žurnalistų klubo narei Luknei labiausiai patiko, kai nuėjome į kitą kambarį, redakcijos studiją. Ten mus nufotografavo baltame fone su Kostu.
Jaunųjų žurnalistų klubo vadovei įsiminė Kosto pasakojimas apie karo stovyklose gyvenančius vaikus. Liko stiprus įspūdis apie tai, kaip jie aprengdavo plytas savo sesės ar brolio drabužiais. Tai vaikams atstodavo lėlę.
Vienintelė Urtė iš klubo narių tądien nevyko į redakciją, nes ji nepamatė vadovės žinutės. Jeigu ir būtų pamačiusi, būtų negalėjusi atvykti, nes jos šeima turi tik vieną automobilį, o tą dieną juo buvo išvažiavusi jos mama.
/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 10 m./